Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad moterų padėtis konflikto apimtose Ukrainos vietose kelia nerimą ir primena situaciją įšaldytų konfliktų zonose.
„Okupuotose Ukrainos teritorijose smurtas lyties pagrindu pasiekė nerimą keliantį lygį. Moterys kenčia nuo fizinės ir seksualinės prievartos. Situacija labai panaši tiek Rytų Europoje, tiek Pietų Kaukaze, kur matome įšaldytus konfliktus – Gruzijoje, Moldovoje ir Kalnų Karabache“, – pirmadienį kreipdamasi į Prezidentūroje vykstančios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) bei Jungtinių Tautų konferencijos dalyvius sakė Lietuvos vadovė.
Šioje konferencijoje aptariamas moterų vaidmuo užtikrinant tarptautinę taiką bei saugumą.
„Dėl besitęsiančios agresijos daugiau kaip milijonas ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus. Apie du trečdaliai jų – moterys, kurios bėga su vaikais ir vyresniais giminaičiais ir rūpinasi jais negaudamos beveik jokios paramos (…). Jos stovi priešakinėse linijose, išlaiko savo šeimas, dažnai būdamos vienintele priežastimi, kodėl gyvenimas tęsiasi net ir sunkiausiomis aplinkybėmis. Mūsų pagrindinė užduotis – sukurti aplinką, kurioje moterys galėtų aktyviai įsitraukti į tarptautinės taikos ir saugumo užtikrinimą“, – sakė D.Grybauskaitė, kuri vadovauja Moterų pasaulio lyderių tarybai.
Konferencijoje dalyvaujantis ESBO generalinis sekretorius Lamberto Zannieras (Lambertas Zanjeras) atkreipė dėmesį, kad reikšmingu moterų organizacijų indėliu siekiant taikos buvo galima įsitikinti tiek devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį buvusioje Jugoslavijoje, tiek Kirgizijoje ar ypač šių dienų Ukrainoje, kur, anot jo, šalyje ir už jos ribų veikiančios moterų organizacijos taip pat „yra dėmesio centre“. Be to, L.Zannieras pažymėjo, kad kai kurios valstybės neretai vis dar priešinasi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimui teigdamos, esą rezoliuciją „stumiančios“ valstybės neatsižvelgia į kitų šalių kultūrines ir istorines aplinkybes.
„Visi šie prieštaravimai turi bendrą vardiklį: ignoruojamas faktas, kad moterų teisės yra nepaneigiama tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių dalis“, – sakė ESBO vadovas.
Jis pripažino, kad tarptautinės bendruomenės pastangos turėtų būti vertinamos ne ataskaitomis ar priimtais moterų padėtį gerinančiais įstatymais, tačiau tuo, „kaip efektyviai mes apsaugosime moterų ir mergaičių gyvybes bei gerovę ir kiek galios suteiksime joms atlikti teisingą vaidmenį siekiant išsaugoti taiką“.
Vilniuje susirinkę ekspertai aptaria, kas buvo nuveikta ESBO regione per 15 metų nuo to, kai Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją dėl moterų, taikos ir saugumo. Ja valstybės raginamos skatinti aktyvų moterų dalyvavimą užtikrinant tarptautinę taiką ir saugumą. Konferencijos išvados bus įtrauktos į Jungtinių Tautų visuotinę studiją dėl rezoliucijos įgyvendinimo visame pasaulyje.
