Klausyti gyvai

12:00 - 13:00

Dienos kaleidoskopas

“Lietuvos regionai klauso, girdi, vertina. Informacija ar dezinformacija?” – dezinformacijos kaita ir kovos metodai XX – XXI amžiuje

Paskutinės apklausos rodo, kad daugelis Vakarų Europos gyventojų nepalaikytų savo šalies kišimosi ir pagalbos jeigu valstybę kaimynę atakuotų Rusija. Vytauto Didžiojo Universiteto socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas, profesorius, daktaras Gintautas Mažeikis pasakojo, kad XX amžius dažnai vadinamas propagandos amžiumi: „Didieji rėžimai – nacizmas, Tarybų Sąjunga, Šaltojo karo metu ir amerikiečiai ypatingai daug investavo į žmonių įtikinėjimą, manipuliaciją, mobilizaciją ir panašius dalykus. Aišku, kad kai kalba pasisuka apie propagandą, viena iš propagandos šakų yra ir dezinformacija, kartais dar vadinama juodąja propaganda. Ji paprastai siejama su melu, bet tokiu, kuris skirtas mobilizuoti, nukreipti, įkvėpti, suelti entuziazmą, pyktį, įniršį, norint manipuliuoti tauta.”

“Tarybų Sąjungos kariuomenėje buvo rengiami specialūs kursai aukštesnio rango karininkams bei puskarininkiams, marksizmo bei leninizmo propagandos kursai – kaip ir ką reikėtų sakyti liaudžiai. Taip pat atskirai buvo rengiami agitatoriai – žmonės, kurie eidavo į masinius susirinkimus ir skleisdavo dezinformaciją ar kitaip provokuodavo tautą palaikyti valdžią. Pagrindinis propagandos tikslas buvo sukelti tautiečių pyktį ir neapykantą, parodant, koks didingas yra priešas ir kokį žygdarbį atliks tauta priešą nugalėjusi bendromis jėgomis“. Prasidėjus Šaltąjam karui tokią propagandą naudojo ir Jungtinės Amerikos Valstijos: „Jei pasiklausysime Šaltojo karo pasakojimų apie artėjantį branduolinį karą, filmus, kurių Jungtinėse Valstijose buvo prikurta šimtai, juose galime pamatyti ir raudonąją aušrą, kuri ateidama viską degina, o visi žmonės ramiai rengiasi su ja kovoti, o mokyklose vaikai kas savaitę turėdavo mokymus, ką daryti ir kur slėptis branduolinio karo atveju.“ Profesorius Gintautas Mažeikis pridėjo, kad Jungtinėse Valstijose dėl branduolinio karo grėsmės buvo kaltinami komunistai: „Komunistais buvo vadinami visi kairieji, bet koks neigiamas komentaras ar ironija kongreso atžvilgiu galėjo būti priežastis paskelbti asmenį komunistu. Tuo metu susiklostė pusiausvyra tarp dviejų (Komunistų ir JAV) dezinformacijos šaltinių. Antrojo pasaulinio karo metu taip pat elgėsi ir Japonija, o pokario laikotarpiu Kinija pradėjo labai aktyviai vytis visas kitas šalis dezinformacijos srityje.“

Gintautas Mažeikis
Vytauto Didžiojo Universiteto socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas, profesorius, daktaras Gintautas Mažeikis (K. Čachovskio nuotr.)

Profesorius pabrėžė, kad šiuo metu pasaulyje dezinformacijos skleidimo lyderė yra Šiaurės Korėja: Galime pastebėti, kad Šiaurės Korėjos valdžia informavo liaudį, jog šalies komanda laimėjo pasaulio futblo čempionatą sutriuškinusi oponentus, kaip, pavyzdžiui, JAV komandą, rezultatu 15-0, o liaudis buvo oficialiai pakviesta švęsti pasaulio futbolo čempionų titulo.“ Kalbai pasisukus apie vis dar naudojamą dezinformaciją, Gintautas Mažeikis papasakojo apie dar Tarybų Sąjungoje prasidėjusį ir Rusijos Federacijoje bei Šiaurės Korėjoje iki šiol esantį dezinformacijos ir propagandos būdą – emocingumo kontrolę: „Emocingumo kontrolė reiškia tai, kad jei pranešama kokia nors naujiena, pilietis turi ja džiaugtis, o tie, kurie to nedaro yra stebimi ir tikrinami. Tai buvo plačiai naudojama Tarybų Sąjungoje (ypatingai Stalino valdymo laikotarpiu), kada pakvietus į salę kalbėti svarbų asmenį, buvo stebima, kuris žiūrovas pirmasis nustos ploti. Šie žmonės buvo įvardinami kaip galimi valstybės priešai, ir sodinami į kalėjimą. Todėl žmonės kartais plodavo po 10 – 15 minučių. Nesibaigiančios ovacijos vyko todėl, kad buvo pavojinga nustoti ploti.“

Profesorius papasakojo ir apie totalitarinę – visišką – propagandą: „Totalitarinė propaganda – tai visiška, pilna cenzūra ir priežiūra. Cenzūruojama viskas – nuo straipsnių laikraščiuose ar laidų televizijoje iki mokslinių raštų bei knygų. Ši propagandos rūšis visą dėmesį skyrė ilgalaikiam įtikinėjimui. Itikinėjimas, dezinformacija ar propaganda gali būti trumpalaikė, vidutinės trukmės ir ilgalaikė. Trumpalaikė propaganda trunka apie du tris metus, o ilgalaikė propaganda numatomos pabaigos neturi. Pavyzdžiui, marksizmo, leninzmo ar mokslinio komunizmo dėstymas ir aiškinimas mokyklose, universitetuose ar institutuose buvo siejamas su ilgalaike propaganda. Dar daugiau – niekada nebuvo slepiama, kad tai propaganda ir skelbiama, kad tai yra mokslinė marksizmo leninizmo ar komunizmo propaganda, skirta tik studijavimui, bet vis tiek laikoma gėriu. Atitinkamai buvo nepaprastai prižiūrimos alternatyvos ir dažniausiai norintys įgyvendinti ideologinį dezinformacijos projektą siekė pašalnti visas alternatyvas: užtildyti priešų balsus, t. y. statyti radijo bangas blokuojančias stotis, cenzūruoti užsienio (ypač priešiškai nusteikusių šalių) rašytojų literatūrą. Pats kitokios minties ar pasaulėžiūros principas buvo draudžiamas. Todėl cenzūros vaidmuo šiuo požiūriu buvo neįkainojamas – kuo stipresnė cenzūra, tuo efektyvesnė dezinformacija.“

„Noriu pabrėžti, kad iki 1960-1970 metų pasaulyje kovos su propaganda beveik nebuvo. Iš esmės didžioji propagandos kritika prasidėjo septintąjame XX amžiaus dešimtmetyje, pirmiausiai Europoje. Tuo metu visas pasaulis buvo padalintas į tris stovyklas: vakarų šalys, Tarybų Sąjunga ir taip vadinamos „trečiosios“, tai yra neprisijungusios, neutralios šalys. Įdomiausia tai, kad anti propagandines akcijas pradėjo iš neutralių šalių į Europą imigravę asmenys. Jos buvo skirtos laisvinti žmones nuo Indijoje vyravusios kolonijinės propagandos, bei nuo amerikietiškos bei tarybinės propagandos Prancūzijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Kovojama buvo sukuriant kuo daugiau alernatyvų esamai propagandai, arba parodijuojant propagandinius pranešimus. Taip pat prasidėjo ir kova su vadinamaisiais kvadratiniais žmonėmis – tai žmonės, kurių veidus rodydavo televizija. Kvadratinių žmonių šalinimas buvo aktyviausias septintąjame XX amžiaus dešimtmetyje. Atkreipkime dėmesį – visa tai buvo pilietinės iniciatyvos. Anti propagandinis judėjimas nebuvo susietas su jokia institucija. Šioje vietoje reikėtų paminėti, kad paprastai skiriama propaganda, kontrpropaganda ir antipropaganda. Propaganda – bandymas įtikinti (pavyzdžiui tikinimas eiti ginti tėvynės). Kontrpropaganda – esamos propagandos kritika, kitos propagandos pateikimas (pvz.: gink ne tėvynę, o proletarus). Antipropaganda – visiškas propagandos neigimas (pvz.: visa tai yra nereikalinga, geriau einam pažiūrėti futbolo, nes mus kvailiina kvadratiniai žmonės). Kiekvienai grupei buvo svarbi kitokia propaganda. Moderniausias antipropagandos skleidimo įrankis – internetinė enciklopedija Wikipedia, suteikianti visavertes alternatyvas“ – pasakoja Gintautas Mažeikis.

Kalbai pasisukus apie moderniąją, dabar naudojamą propagandą ir dezinformaciją, profesorius aiškino: „Pirmiausia dezinformacijos ir propagandos pasikeitimai siejami su technologijų tobulėjimu. XXI amžiaus pradžioje atsirado klaidinanti arba melaginga dokumentika. Tai specialiai kuriami reportažai apie karą ar socialines problemas, kurie įgija savo stilių ir kūrimo būdą. Pavyzdžiui: fotografuojami verkiantys vaikai, o jų nuotraukos platinamos su melagingais prierašais, kad tai vaikas iš Ukrainos, Gruzijos, Albanijos ar kitos pasaulinio konflikto vietos. Pats atvaizdavimas yra nerežisuotas, nors galutinė žinia yra falsifikuota. Taip pat egzistuoja ir netikri reportažai, kurie yra trumpesni už melagingą dokumentiką ir paprastai užima nuo pusės iki dviejų minučių vaizdo ar apie puslapį teksto. Šie netikri pranešimai tapo labai efektyvūs, kadangi žmonės nori matyti sensacijas, kraują, dramą ar pasaulio pabaigą ir apie tai kalbėti. Šiuolaikinė visuomenė taip įaudrinta, kad šie netikri reportažai kartais sukelia neįtikėtiną ažiotažą, nors yra labai klaidinantys. Kadangi žmonių tarpe yra didelė sensacijų paklausa, radijas, televizija, internetiniai portalai, kartais net lektoriai pradeda naudoti šiuos netikrus reportažus savo pačių populiarinimui. Paaiškėjo, kad paskleisti melagingą informaciją yra daug pigiau, nei ištirti ar nufilmuoti esamą situaciją, taigi XXI amžiaus pradžioje pradėjo rastis televizijos ir žinių portalai, kurie sąmoningai kuria melagingus reportažus norėdami pasiekti populiarumą ir aukštumas. Paskutiniu metu labai populiarėja antirusiški melagingi reportažai, nurodantys, kad artimu metu Rusijos Federacijos Prezidentas Vladimiras Putinas bus nuverstas. Tokiu būdu internetiniais puslapiai ir kitos masinio informavimo institucijos renkasi pinigus.“ Profesorius pridėjo, kad šiais laikais taip pat labai paplitusi ir kita, daug mažesnio masto dezinformacija: „Yra ir dar žemesni dezinformacijos rangai, vadinamieji „troliai“ ir „botai“. Troliai – tai žmonės sėdintys prie kompiuterių, už pinigus besidalinantys tam tikru propagandiniu pranešimu ar žiniasklaidos pranešimų iškraipymu, pajuokimu, socialinių tinklų komentaruose. Tai ypač paplitę Rusijoje, kur tekstinio „trolinimo“ mąstai – milžiniški. Pats žemiausias dezinformacijos rangas – „botai“ – kai klaidinančią informaciją rašo ne žmogus, o kompiuteris, kuriame yra įdiegta speciali programinė įranga, turinti kelis šimtus galimų tekstų, skirtų vienokiai ar kitokiai naujienai pašiepti ar iškreipti. Toks „botas“ viename puslapyje gali parašyti virš šimto komentarų per minutę. Tokiu atveju paprastas skaitytojas gali nesuprasti, kad tai yra kompiuterio parašytas komentaras, pradėti diskusiją, bet jam taip ir nepavyks nutildyti ar išašikinti savo tiesą šiai programai.“

dezimformacija
XXI amžiaus pradžioje atsirado klaidinanti arba melaginga dokumentika

Paklaustas kuri šalis laikoma šiuolaikine dezinformacijos ir propagandos „karaliene“ profesorius atsakė: „Praktiškai visos pasaulio šalys pripažįsta Rusijos lyderiavimą propagandos srityje. Palyginus „CNN“, „BBC“, JAV Kongreso skatinami propagandos projektai stipriai atsilieka – vienintelė šalis, kuri vejasi Rusiją savo sugebėjimu būti aktyvia informaciniame kare yra Ukraina. Nuo jos atislieka ir Kinija, ir Šiaurės Korėja, nes šių šalių propaganda yra nuobodi, neįdomi ir labai retai atsinaujinanti, tuo tarpu šios dvi šalys savo informaciją atnaujina kas 15-30 minučių. Kūrybingumo mąstas yra labai didelis. Yra vietos, kur laimi Rusija – šios šalies „trolių“ ir „botų“ kiekis nepalyginamas su jokia kita valstybe. Neapmokamų entuziastų, taip pat vadinamų troliais lauke tarp šių šalių vyrauja lygybė. Tačiau yra ir muzikinė sfera, kur Ukraina laimi dešimtgubai, kadangi Ukraina labai daug investavo į naujos muzikos kūrimą fronto ir mobilizaciniais poreikiais, o Rusija į šią šaką investuoti negalėjo, nes neigia savo karių dalyvavimą šiame konflikte. Vienas dalykas yra kalbėti apie dezinformaciją abstrakčiai, o kitas – kalbėti apie dezinformaciją informaciniame kare – kai vyksta informacinis karas yra kuriami produktai, reikalinga savanoriams, kariams, entuziastams, kurie šiais elementais naudojasi ir informacinis karas šią visuomenės dalį pakeičia.“

Baigdamas pašnekovas papasakojo, kokie metodai gali padėti Lietuvos piliečiams atsikratyti dezinformacijos: „Pats paprasčiausias metodas – užsidengti ausis ir akis, nedalyvauti komunikaciniame lauke, bet tai yra blogas metodas, kadangi tokiu būdu žmogus pasišalina iš kultūros, komunikacijos ir civilizacijos. Kitas metodas – kritika. Tai pavojingas metodas, kadangi kritišku skatina būti ne tik antipropaganda, bet ir kontrpropaganda. Dar vienas būdas – pozityvus atvirų alternatyvų dauginimas. Atviros alternatyvos – kai mes nesidomime, ar pranešimas yra propagandinis ir kenksmingas, bet užtikriname ir skatiname didesnę nuomonių įvairovę ir įvairių pažiūrų konkurenciją tarpusavyje.“

spaudos-fondas-naujas-61-intern-27

Kitos naujienos

Šiandien, kovo 29-ąją, Rotušės aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO 20-ųjų metinių minėjimas ir Didžios...

Velykos jau čia pat: pasidalinkite savo namų puošybos idėjomis! Velykos – tai ne tik pavasario at...

Alytaus m. savivaldybė informuoja apie eismo ribojimus dėl eisenos.

Artėjant Šv. Velykoms, laukiant vienos didžiausių švenčių, FM99 studijoje vieši tautodailininkė, ...