Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox FM99 studijoje – Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) švietimo Komisijos pirmininkė ir Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė, didžiausios Europoje lituanistinės mokyklos vadovas ir Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis, Strasbūro lietuvių sąjungos pirmininkė, lituanistinės mokyklos vadovė ir Prancūzijos švietimo tarybos pirmininkė Jolita Šilanskienė, Norvegijos lituanistinės mokyklos vadovė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės švietimo Komisijos narė Milda Karaliūnė ir lituanistinės mokyklos mokytoja Rita Gudzevičienė, atvykusi iš toliausiai – iš Čikagos JAV.
Net dvi lituanistinio švietimo lyderės – Jolita ir Alvija yra ir Alytaus miesto ambasadorės.
Mokytojai kasmet renkasi tobulintis
Jau kelintus metus lituanistinių mokyklų mokytojai susirenka po stovyklos vaikams ir jaunimo „Pasaulio Lietuva“.
„Su mokytojais ruošiamės rugsėjo mėnesiui, užsikuria, motyvuoja vieni kitus, puikiai leidžiam laiką, bet kartu mokomės vienas iš kitų. Turėjome ir puikių lektorių, kūrėme sėkmės mokyklą, svajonių mokyklą.“ – pasakoja stovyklos organizatorė Alvija Černiauskaitė.
Lituanistinis švietimas auga
Lituanistinių mokyklų svarba vis labiau pripažįstama, rugpjūčio 9 dieną pirmą kartą oficialiai paminėta Lituanistinių mokyklų diena, prasidėjo aukštojo mokslo studijos lituanistinių mokyklų mokytojams.
„Lietuvos mokytojai kelia kvalifikaciją, studijuoja formaliose studijose, taip pat ir lituanistines mokyklas prijungė prie šio projekto. Pavasarį startavo Vilniaus kolegijoje visas pradinio ugdymo kursas, na, o šį rudenį Vytauto Didžiojo universitete prasidės dar vienos formalios studijos“, – pasakoja lituanistinę mokykla JK įkūrusi A.Černiauskaitė.
Lietuvybė JAV
Iš JAV atvykusi Rita Gudzevičienė, apie tai, kaip sekasi išsaugoti lietuvybę taip toli esančioje šalyje sako, kad svarbiausia – tėvų noras. Lietuvių JAV daug, kaip ir lituanistinių mokyklų, tačiau atsiranda manančių, kad kalba nereikalinga.
„Pastebime tendenciją, kad nemažai jaunesnių tėvų dabar kažkaip nebenori tos lietuvių kalbos. Jie galvoja, kad nereikalinga gyvename Amerikoje, ir mes jau čia amerikiečiai“, – apgailestauja Rita.
„Tačiau daug žmonių vertina ir džiaugiasi, kad lietuviškai kalbam, mokom, prisimenam tradicijas, dainuojam“, – džiaugiasi, kad netrūksta šviesių, mąstančių ir šaknų nepamirštančių lietuvių.
Mokykla organizuoja ir šventes, Žolines, Liepos 6-osios, bendruomenė JAV didelė, tad ir išlaikyt lietuvybę nėra taip sunku, sako mokytoja.
Norvegijoje mokyklų tinklas platus
Lietuvių bendruomenės Norvegijoje sulaukia ir valstybės paramos. Milda gyvena Osle, kur lietuvių bendruomenė labai aktyvi, traukos centras yra Lietuvos ambasada, su įvairiais svečiais iš Lietuvos ir renginiais.
„Labai smagu, kad Norvegija yra viena iš tų valstybių, kuri turi daugiausia lituanistinių mokyklų. Šiuo metu yra registruota 14, žinom, kad šiais metais dar 2 naujos kuriasi mokyklose,“ – džiaugiasi mokytoja.
Lietuviškos mokyklos išsibarsčiusios po visą Norvegiją, aktyviai vykdomos ir nuotolinės pamokos, tad pasiekti šiuos lietuvybės centrus tikrai įmanoma.
Lietuvybei svarbi ambasadų parama
„Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas yra lituanistinio švietimo entuziastas ir lituanistinės mokyklos dienos krikštatėvis“, – sako Alvija.– „Kai ambasadoriai išvyksta į savo reziduojamą šalį, jie gauna iš jo užduotį, aplankyti kiekvieną lituanistinę mokyklą toje šalyje. Tai mes labai džiaugiamės ta iniciatyva“.
E.Meilūnas buvo ambasadorius Airijoje, kur ir pradėjo domėtis lituanistinėmis mokyklomis, o nuvažiuoti į visas ir mažiausias mokyklas jam pasiųklė Airijos bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis,
„Tai tą poveikį iš tikrųjų padarėm ir iki šiol mes puikiai bendraujam“, – džiaugiasi A. Teišerskis.
Airijoje lietuviai teikia visas paslaugas
Airijoje nors skaičiais lietuvių mažiau nei Jungtinėje Karalystėje, tačiau Airijos gyventojų skaičius yra tik 5 milijonai, tad koncentracija didelė.
„Praktiškai 90 % visos kirpėjos lietuvės, tortai kepami lietuvių, Airijoje mes turim 2 lietuviškas duonos kepyklas,“ – pasakoja apie lietuvių bendrystę A.Teišerskis. – „90 % remontuoja automobilius pas lietuvius meistrus“.
Į Airiją atvažiuoja atlikėjai iš Lietuvos, kuriasi įmonės, kartais planuodami grįžti į Lietuvą tėvai atveda vaikus mokytis.
Airija išskirtinė ir tuo, kad čia lietuvių kalba įtraukta į egzaminus kaip užsienio kalba, lietuvių kalbą ir airiai gali mokytis kaip užsienio kalbą.
„Lietuviai, norėdami pasigerinti airiško atestato pažymius gali laikyti savo gimtąją kalbą ir gauti labai gerą pažymį, tik aišku ją irgi reikia ir rašyti išmokti“. – privalumus aiškina mokytojas. Lietuvių kalbos egzaminus laikančių kasmet daugėja, pernai buvo 200, šiemet jau 260.
Airijoje ir cepelinų netrūksta, juo gali atvežti maistą į namus pristatantys lietuviai.
Prancūzijoje lituanistinis švietimas atgimsta
Prancūzijoje, bendruomenės mažesnės, kaip ir Strasbūre, tačiau labai aktyvios, Strasbūro mokykloje apie mokinių apie tris dešimtis.
„Veikiame aktyviai, susitinkame 2 kartus į mėnesį ir tai yra saugi erdvė vaikams.“ – pasakoja Jolita Šilanskienė. Tačiau tai nėra tik vaikų mokymo bet ir tėvų susibūrimo vieta.
„Prancūzijoje tikrai jaučiame lituanistinio švietimo atgimimą, nes mūsų pavyzdžiu, viešinimu, komunikacija pasekė ir kiti miestai – Lionas, Nica,“ – džiaugiasi Alytaus ambasadorė įkūrusi mokyklą Strasbūre.
Šiais metais prasideda Lietuvos sezonas Prancūzijoje, tad Jolita tikisi, kad tai gali būti postūmis prisiminti savo šaknis.
Klausykite diskusiją – lituanistinio švietimo lyderiai FM99 studijoje dalijosi lietuviško gyvenimo svetur ypatumais.
