Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Skirtingose kultūrose skirtingu laikotarpiu lyčių vaidmenys buvo skirtingi. Paplitę vaidmenys, kurių iš moterų ir vyrų tikisi visuomenė. Skirtingoms kartoms – būti „moterimi” ar „vyru” reiškė skirtingus dalykus, skirtingas buvo ir suvokimas. Besikeičianti socialinė situacija sąlygoja tai, kaip moterys ir vyrai gyvena ir elgiasi. Laikui bėgant gali keistis socialinės lyties suvokimas tarp vyrų ir moterų, vaikinų ir merginų. Lyčių vaidmenys yra išmokstami šeimoje, iš draugų, aplinkinių žmonių, mokyklos, darbo vietos, reklamos. Visuomenės lūkečiai nupiešia, kaip vyrai ar moterys turėtų elgtis tam tikrose situacijose.
Stereotipinis mąstymas apie moterų ir vyrų savybes gali būti pavojingas, nes jis riboja galimybes lavinti ir išreikšti visus mūsų gebėjimus, interesus bei įgūdžius. Toks mąstymas gali varžyti vyrų norą atlikti taip vadinamus moteriškus darbus (pavyzdžiui, rūpinimasis vaikais) ir apriboti moterų galimybes rinktis tokius darbus, kurie tradiciškai vadinami vyriškais (pavyzdžiui, inžinerija ar sportas). Vyrai ir moterys gali manipuliuoti, kad pasiektų tai, ko nori, greičiausiai nepadarydami niekam žalos, bet kartu sustiprindami egzistuojančius stereotipus (pavyzdžiui, moterys verkia ar flirtuoja norėdamos ko nors pasiekti ar gauti).
Jauni žmonės savo sprendimus dėl lytinio elgesio (ateityje) grindžia tuo, ko, jų įsitikimu, visuomenė iš jų tikisi. Tokie lūkesčiai dažnai yra paremti lyčių vaidmenų stereotipais. Stereotipai gali veikti ir santykius su priešinga lytimi. Pavyzdžiui, kai kurie mano, jog merginos „ne“ reiškia „taip“. Labai svarbu kartu su bendraamžių grupe išsiaiškinti šiuos klaidingus įsitikinimus! Pašnekovus kalbino Vida Grišmanauskienė.
Anot Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės: „Aš manau, kad pokytis yra. Atsiradus įstatymui žiniasklaida aiškiai pateikia, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra „privatus nesusipratimas“, kad tai – nusikaltimas. Iš tiesų yra labai svarbu suvokti, kad tai yra nusikaltimas, kad nusikalsta tas, kas smurtauja ir nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti tokį elgiasį. Bet problema, kad smurtą mes suvokiam tada, kai jau įvyksta incidentas. Iš vyriškumo studijų mes žinome, kad vyrai gerbia motiną, seserį, dukrą na, galbūt, draugę. Visos kitos moterys, kurios su jais tiesiogiai nesusijusios dažnai yra „apkarstomos“ primityviausiais epitetais. Lyčių stereotipai, kurie egzistuoja mūsų visuomenėje, teigia, kad jeigu norint įžeisti vyrą reikia pavadinti jį moterimi. Tai paskleidžia žinią, kad vyro statusas yra aukštesnis – jis gali kontroliuoti, turi galią nuspręsti. Tyrimas parodė, kad 83% vyrų nepritaria fiziniam smurtui šeimoje, bet psichologinis smurtas vis dar yra pateisinamas. Reikia suprasti – kuomet žmogus jau yra sumušamas, tai yra ilgalaikio, latentinio smurto pasėkmė. Būtent dėl to, kad psichologinis smurtas yra mažiau matomas yra žymiai pavojingesnis. Trūksta tik, kad vyrai imtų garsiai kalbėti apie savo nepritarimą smurtui ir moterų palaikymo. Tai yra visos visuomenės reikalas – mes visi turime sutelkti jėgas. Mes turime baigti toleruoti šiuos dalykus“, – kalbėjo ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Feminizmas stereotipiškai dar daug kam kelia neigiamas emocijas, anot feministo Romo Turonio, šis žodis suvulgarintas, visuomenėje dar trūksta suvokimo ir pakanka stereotipų. „Femizimą daug kas supranta kaip moterį, kuri nemėgsta vyrų. O man feministas/feministė yra tiesiog žmonės, kurie mano, kad abi lytys yra lygiavertės, lygiateisės. Žmogus siekiantis išgyvendinti neteisybę, nelygybę, nelygiateisiškumą ir yra feministas arba feministė. Ir aš noriu, kad kada nors Lietuvoje vyrai ir moterys taptų lygiateisėmis asmenybėmis, tačiau tai yra ilgas procesas. Šie stereotipai yra poros ar daugiau tūkstančių metų senumo. Lietuvoje moterys dar nėra lygiavertės, lygiateisės ir todėl reikia kalbėti, reikia daryti, reikia ieškoti metodų: pozityviosios diskriminacijos, kvotų rinkimų sąrašuose, kitokių politinių sprendimų.“ – Kalbėjo Lygių galimybių plėtros centro ekspertas Romas Turonis.
Beje nusistovėję ir visame pasaulyje kritikuojami stereotipai sako, kad vyrai rūpinasi, kaip daugiau uždirbti ir yra medžiotojai, o moteris saugo šeimos židinį. Moterų darbas namuose iki šiol nėra apskaičiuojams, jis neapmokamas, į jį neatsižvelgiama. Tokioje situacijoje esanti moteris, ypač jei ji pagimdo vaikus, beviltiškai atsilieka nuo vyro savo profesinėje karjeroje. Sunku būti 100% nešališkam lyties atžvilgiu (tiek socialinės, tiek biologinės). Beveik visų mūsų mąstymą ir elgesį lemia mūsų pačių socialinė lytis. Tai, kad neturime vertinti žmonių pagal jų lytį, nereiškia, jog turime atmesti visus skirtumus tarp vyrų ir moterų. Kai kurie skirtumai išlieka dėl biologinės prigimties net lygybe pagrįstuose santykiuose (pavyzdžiui, kai vyrai moterims atidaro duris, norėdami būti mandagūs). Mes galime elgtis taip, kaip būdinga mūsų lyčiai, jei tai yra mūsų pačių pasirinkimas.
Laida parengta bendradarbiaujant su Lygių galimybių plėtros centru.
