Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Kodėl iškirstas miškas Alytuje prie Tūkstantmečio tilto? Kodėl plynai kertami miškai Dzūkijoje? Gyventojai vis dažniau kelia klausimus dėl intensyvėjančių miškų kirtimų ir sparčiai atsiveriančių plikų masyvų vietovėse, kuriose ilgus metus karaliavo tankūs pušynai. Visuomenėje netrūksta nerimo dėl galimo kraštovaizdžio nykimo, biologinės įvairovės mažėjimo ir menko informavimo apie planuojamus kirtimus.
Radijo stoties FM99 eteryje į klausimus atsakė Aplinkos ministerijos viceministras Edmundas Mačieža ir Valstybinės miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio vadovas Tomas Barkauskas.
Rodiklis – medienos santykis su prieaugiu
Pasak viceministro E. Mačiežos, bendra šalies miškų politika remiasi tvaraus naudojimo principais. Pagrindiniu rodikliu laikomas miškų kirtimų santykis su medienos prieaugiu, o Lietuvoje šis santykis jau daugelį metų siekia apie 70 proc.
„Tai reiškia, kad 30 procentų miškuose užaugusios medienos lieka miškui – biologinei įvairovei ir išteklių kaupimui. Tai rodo racionalų išteklių naudojimą“, – kalbėjo viceministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad kasmet plynai iškertama apie 1 proc. visų šalies miškų, o iškirstos teritorijos privalo būti atkurtos per trejus metus.
Gyventojai baisisi plynais plotais
Gyventojai teigia, kad kai kuriose Dzūkijos vietovėse neseniai atsivėrė neįprastai dideli plotai. Tačiau, pasak E. Mačiežos, tai gali būti susiję su dideliu privačių miškų dalies paplitimu, kur kontrolė ir informacijos prieinamumas yra sudėtingesni procesai.
Viceministras ramina, kad visa informacija apie leidimus kirsti miškus yra vieša – Aplinkos apsaugos leidimų informacinėje sistemoje alisas.lt.
Tomas Barkauskas pritaria viceministrui ir teikia, kad informacija gyventojams būna pateikta ir Valstybinės miškų urėdijos interneto svetainėje bei daugelyje vietų prieš kirtimus statomi informaciniai stendai, o seniūnijos informuojamos iš anksto.
Vis dėlto neretai gyventojai nežino, kur ieškoti tokios informacijos, todėl, pasak pašnekovų, komunikacija dar gali būti gerinama.
Alytuje – ūkiniai miškai
Tomas Barkauskas detaliau pakomentavo situaciją apie miško kirtimą prie Alytaus Tūkstantmečio tilto. Jo teigimu, šioje vietoje yra IV grupės – ūkiniai – miškai. Šiuo metu ten iškirstas plotas siekia apie 3,5 ha.
Anot miškininko, prieš vykdant kirtimus girininkijų specialistai stropiai tikrina teritorijas ir apžiūri būsimų kirtimų vietas, kurios būna numatytos vidiniuose miškotvarkos projektuose: „Prieš kirtimus įvairiose duomenų bazėse ir natūroje patikriname ar ten nėra saugomų rūšių ar lizdų. Suradę tokias vietas su saugomomis rūšimis ar lizdais, įvertiname galimą poveikį aplinkai.“
„Jeigu poveikis aplinkai gali būti neigiamas, tokių kirtimų tose vietose nevykdome. Pavyzdžiui, šiame masyve buvo suprojektuota kone du kartus daugiau kirtimų, tačiau pusė jų buvo nevykdyta, nes mūsų specialistai nustatė, kad tai gali daryti neigiamą poveikį vandens apsaugos juostoms, saugomoms rūšims ir lizdams,“ – teigia T. Barkauskas.
Valstybinės miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio vadovas galvoja, kad gyventojų jautri reakcija į miškų kirtimus yra suprantama, tačiau ragina nepasikliauti neoficialiais šaltiniais ar socialinių tinklų vaizdais.
„Oficialiuose šaltiniuose informacija yra tiksli ir patikrinta. Socialiniuose tinkluose kartais dalijamasi klaidinančiais vaizdais, neatspindinčiais realios situacijos,“ – sako Tomas Barkauskas.
Pasak jo, ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose leidimus išduoda Valstybinė miškų tarnyba, o kontrolę užtikrina Aplinkos apsaugos departamentas.
