Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Šiandien gyvename nuolat besikeičiančiame pasaulyje, tad kiekvienas turime gebėti prisitaikyti prie naujų technologijų ir aplinkos pokyčių. Dėl to mokymasis nesibaigia po mokyklos ar universiteto – šiandien jis turėtų trukti visą gyvenimą. Tačiau, pasak Nacionalinio švietimo NVO tinklo analitikų, iki šiol Lietuvoje suaugusiųjų, o ypač vyresniųjų suaugusiųjų, mokymasis nėra pakankamai išplėtotas.
Kaip rodo Eurostat duomenys, Lietuvoje besimokančių 25-64 metų amžiaus asmenų yra bene dvigubai mažiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse – Lietuvoje tokių vos 5,9 proc., kai ES vidurkis – 10,9 proc. O vyresniųjų suaugusiųjų (65+) situacija dar prastesnė. Nors 2014 – 2017 m. mokymosi visą gyvenimą rodiklis šioje amžiaus grupėje Lietuvoje didėjo, bet vis tiek siekia vos 0,93 proc. Tad vyresniųjų suaugusiųjų įsitraukimas į mokymosi veiklas mūsų šalyje yra labai mažas.
Situacija darosi dar įdomesnė pasilyginus su kaimynais estais. Nors su Estija mus sieja bendra istorija ir panašus mokymosi visą gyvenimą lygis tik atkūrus šalių nepriklausomybę 1990 m., šiandien Estijos mokymosi visą gyvenimą rodiklis siekia ES vidurkį 10,9 proc. Todėl kyla klausimų, ko trūksta suaugusiųjų švietimo galimybių plėtrai Lietuvoje?
Galimybę vyresniesiems suaugusiesiems mokytis Lietuvoje suteikia Trečiojo amžiaus universitetai (TAU), kurių šiandien šalyje yra per 60. TAU siekia vyresniesiems suaugusiesiems suteikti žinių, plėtoti bendrąsias kompetencijas, skatinti ir palaikyti fizinį, protinį ir emocinį aktyvumą, integruotis į visuomenę, būti aktyviam piliečiui, džiaugtis gyvenimu bet kuriame amžiuje. Šiuo metu TAU visoje Lietuvoje lanko keliolika tūkstančių asmenų, tačiau veikdami Universitetai susiduria su nemažai kliūčių.
Kaip teigia Nacionalinės TAU asociacijos atstovai, mokymasis vyresniame amžiuje turi savo specifiką, kadangi besimokantieji jau turi sukaupę nemažą patirtį. Todėl jų veikloje vyrauja diskusijos, dalijimasis patirtimi, o dėstytojas atlieka moderatoriaus vaidmenš. Tačiau šalia žinių ir įgūdžių TAU klausytojai pirmiausia akcentuoja savo socialinę integraciją – čia jie vėl susiranda naujų draugų, veiklų, atranda būdus ir galimybes aktyviai dalyvauti demokratinės valstybės kūrime, būti aktyviais piliečiais ir džiaugtis gyvenimu.
Tad kuo išties skiriasi neformalus suaugusiųjų ir vyresniųjų saugusiųjų švietimas? Ar tikrai mokytis niekada ne vėlu? Kokias galimybes Trečiojo amžiaus universitetai siūlo Alytaus ir visos šalies vyresniesiems suaugusiesiems? Kas stabdo vyresniųjų suaugusiųjų mokymosi galimybių plėtrą Lietuvoje ir ko galime pasimokyti iš kitų šalių? Apie tai pokalbis su Regina Dovidavičiūte, Nacionalinės TAU asociacijos vicepirmininke ir Žilvinu Švedkausku, Švietimo NVO tinklo analitiku. Plačiau šia tema klausykite FM99 laidoje.
Šiuo metu Nacionalinis švietimo NVO tinklas rengia studiją apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo situaciją ir galimybes Lietuvoje, o spalio ir lapkričio mėnesiais kartu su Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų (TAU) asociacija keturiuose Lietuvos regionuose rengė diskusijas apie Neformalaus suaugusiųjų švietimo įstatymo projektą bei TAU ryšių su vietos savivalda plėtrą. Diskusijos ir studija rengiami vykdant tęstinį LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Nevyriausybinių švietimo organizacijų ir valstybės institucijų partnerystės stiprinimas.“
