Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Alytaus mokyklose vos per savaitę neaiškiomis medžiagomis apsinuodijo du vaikai. Šie atvejai tapo žinomi, o kiek ne? Ką naudoja ir nuo ko krenta mažamečiai, kaip šios medžiagos patenka į mokyklas, kas ir kaip turi spręsti šią problemą? FM99 diskusijoje Alytaus miesto vicemerė ir savivaldybės Narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo kontrolės komisijos (NATVKK) pirmininkė Jurgita Šukevičienė, Alytaus apskrities policijos komisariato viršininko pavaduotojas Virginijus Jaruševičius ir pedagogas, mokyklos direktorius Edmundas Čečėta.
Parodomosios akcijos naudos neduoda
Kova su narkotikais mokyklose dažnai baigiasi parodomosiomis akcijomis, tačiau įvairių medžiagų vartotojai jaunėja, o vartojamų medžiagų įvairovė plečiasi. Po 2021-aisiais Alytaus mokyklose atlikto tyrimo, kurio metu įvairių narkotinių medžiagų pėdsakai buvo aptikti praktiškai visose mokyklose, Alytaus m. meras Nerijus Cesiulis garsiai skelbė, kad šią problema jis jau sprendžia policijos reidais į mokyklas su šunimis.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), o ir kitos savivaldybės, išbandžiusios panašias priemones sako, kad toks metodas nemažina psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir yra neveiksmingas. Jo nelinksta griebtis ir Alytaus policija.
Kokių priemonių imtasi po šunų vizito mokyklose paklausta vicemerė Jurgita Šukevičienė sako, kad svarbiausia yra prevencija ir viešumas: „Manau prevencija ir viešumas galėtų mums čia pagelbėti“.
„Viduje mokykloj mes bejėgiai“
Įvairių priemonių vartojimas tarp vaikų didžiulė visuomenės problema ir pavojus nepilnamečiams, sako Alytaus apskrities policijos komisariato viršininko pavaduotojas Virginijus Jaruševičius. Jis viliasi, kad Alytaus statistika dar „atsilieka“ nuo didžiųjų miestų statistikos, tačiau būtent elektroninių cigarečių paplitimas tarp nepilnamečių yra labai didelė problema, nes vaikams pasiekiami šie skyčiai.
Policija stebi ir galimas prekybos vietas ir prieigas prie mokyklų bei asmenis, kurie gali platinti įvairias medžiagas nepilnamečiams, tačiau tokie tyrimai trunka ilgai, o mokyklų viduje policijai rankos surištos.
„Tyrimai nepilnamečių atžvilgiu nėra galimi, o platinimas vyksta mokyklose tarp vyresniųjų klasių mokinių“, – apgailestauja V.Jaruševičius, – „Viduj mokykloj mes bejėgiai kažką padaryt“.
Pačios mokyklos ne visada skuba dalintis tokio pobūdžio informacija su policija, vieni įstaigų vadovai bendrauja aktyviai, kai kurie, nenorėdami blogos reputacijos mokyklai, tokią informaciją teikti privengia, sako policijos atstovas.
NATVK komisija rinkosi balandžio 18 dieną ir su mokyklų vadovais diskutavo ir apie bendradarbiavimą, sako komisijos pirmininkė.
„Jų pačių nuostata, kad kuo didesnis viešumas suteiks keleriopą naudą, viena iš jų – interpretacijų mažinimas“, – teigia J.Šukevičienė. Anot jos, su įstaigų vadovais buvo susitarta, kad nutikus kokiam nors atvejui, vadovai bendraus su žiniasklaida tiesiogiai, kad istorija nebūtų apauginama gandais. Informacija bus teikiama ir mokyklos bendruomenei per TAMO sistemą.
Alytaus m. savivaldybė ir NATVK komisija kuria planą ir jį koreguos pagal paskutines aktualijas, sako J.Šukevičienė. Ji pasakoja, kad yra 12 prevencinių programų, pusę kurių vykdo mokyklos, kitą pusę ikimokyklinukai.
Kvepiančios elektroninės cigaretės vilioja vaikus ir ramina tėvus
Šventežerio mokyklos direktorius Edmindas Čečėta patvirtina, kad įvairių medžiagų vartojančių vaikų amžius jaunėja.
„Jei anksčiau tuo užsiimdavo gimnazistai, tai dabar progimnazijose ir turbūt net ir pradinėse mokyklose“, – sako mokyklos vadovas.
„Nes tas produktas tarsi „fun“, su obuolių, ananasų skoniais, susiduriam ir su tokiu požiūriu, kad patys tėvai sako, „gi čia elektroninė cigaretė, čia nieko tokio“, – stebisi E.Čečėta.
Anot jo, reikia ir tėvams aiškinti, kad tai kenksminga, nors ir skaniai kvepia, o į elektroninę cigaretę galima įdėti bet ką. Be to, nors Europos Sąjungos nikotino norma tokioje cigaretėje yra 20mg, mokiniai „veipina“ ir dvigubai, ir daug daugiau stipresnes, pasakoja pašnekovas.
Patikrinti moksleivių daiktus mokykla gali
Lietuva yra pasaulinis kaitinamojo tabako centras, o Vilniaus regionas – jo sostinė, skelbia viena didžiausių pasaulio tabako kompanijų „Japan Tobacco International“ ir teigia matanti puikias galimybes plėtrai Lietuvos rinkoje. Mūsų šalyje net 30 proc. tabako rinkos sudaro kaitinamojo tabako produktai. Tai antra pagal dydį rinką pasaulyje po Japonijos (37 proc.).
Akivaizdu, kad įvairūs naujoviški rūkomieji produktai patrauklūs jaunimui, sunkiau užuodžiami tėvų ir prieinami internetu įvairiame amžiuje.
Tuo metu mokyklos turimos priemonės – kalbėtis su mokiniais, tėvais, vykdyti ankstyvosios intervencijos programas, taikomos nuo 14 metų, kai moksleivis jau gali būti seniai pažinęs įvairias medžiagas.
„Kišenių krėsti mokykla negali, bet yra ministro rekomendacijos kur parašyta, kad patikrinti daiktus kartais mokykloje galima ir mūsų mokykloje būna patikrinimų, visi tėvai klasės, kuri tikrinama, pritaria ir būna, kad prevenciškai mokiniai iškrausto daiktus ir patikriname ką turi“, – pasakoja mokyklos direktorius Edmundas Čečėta.
Anot jo, dažniausiai nieko nerandama, tačiau jei pasitaiko kaitinimo antgalis ar panašūs daiktai, tuomet informuojami tėvai ir su vaiku dirbama.
„Išsikviečiau pareigūnus, surado, kas turi tuos papildus ir vienam buvo skirtas įspėjimas administracine tvarka ir tai jau yra poreikis“, – konkretų atvejį prisimena mokyklos vadovas.
Tėvai taip pat kartais linkę nenešti problemos į viešumą, tačiau net ir ieškant pagalbos ji gali būti neprieinama.
„Bijau, kad jei žmogus neturi pakankamai lėšų, negali sau leisti, pagalba gali būti neprieinama, nes prevencijų centrai užkimšti“, – dar vieną problemą kelia E.Čečėta. Anot jo, itin svarbu užtikrinti konsultacijas ir pagalbą vaikams ir tėvams.
Policija kalta, kad negaudo?
Neretai dėl visų problemų kaltinama policija, kuri neužtikrina saugumo, negaudo platintojų, nuskamba ir įtarimų, kad, matyt, gauna iš to naudos.
„Girdėtos frazės“, – pritaria Alytaus apskrities policijos komisariato viršininko pavaduotojas. Visgi progresas yra ir tėvai jau mato polciijoje ne siaubą, o pagalbininką, džiaugiasi Virginijus Jaruševičius: „Tikrai būna tėvai kreipiasi ir radę buteliuką su neiškiu skysčiu“.
Anot jo, šviesti pirmiausiai reikia tėvus apie grėsmes ir poveikį, į ką jie turėtų atkreipti dėmesį.
„Jeigu nepilnamečiai asmenys, mes negalim vykdyti žvalgybinės veiklos. Tačiau ar yra mums tikslas patraukti 16-metį baudžiamojon atsakomybėn pagal 260 straipsnį, kur griežčiausia atsakomybė? Tai problemos neišspręs, mūsų tikslas, kaip narkotikai ateina iki nepilnamečio“, – teigia policijos atstovas.
Visa kita veikla turėtų būti ne baudžiamojo pobūdžio, tačiau bendras visų institucijų darbas, kad vartojimas maksimaliai sumažėtų.
„Turiu ne vieną ir ne du pavyzdžius, kur tėvai įdėjo dideles pastangas, įtraukė ir policiją, ir žingsnis po žingsnio kartu dirbant iš vaikų išaugo tikrai geri žmonės“, – pasakoja V.Jaruševičius.
„Mums reikia įgalinimo valstybės mastu, daugiau įrankių“, – tikina vicemerė J.Šukevičienė. Anot jos, dabar tai užtrunka, ir psichologų konsultacijos, ir pagalba ne visada pasiekia laiku.
Ką tikrinti galima ir ko ne?
2021-aisiais metais vykdytos akcijos su kinologais mokyklose nebus dažnos, vykdomos tik labai išskirtinais atvejais, nes naudos neduoda, o visuomenė reaguoja labai priešiškai, sako komisariato vadovo pavaduotojas.
„Mes pamatėm, kad tai labai momentinis darbas, kuris ilgalaikės naudos neduoda“, – neabejoja pašnekovas.
Kuprinių patikrinimas taip pat nėra veiksminga priemonė, nes tam reiškia išsikviest tėvus, informuoti, praeina laikas, o patikrinimas būtų prasmingas tik iškart. Tad padeda tik sistemingas darbas ir įvairios priemonės, vykdomos kartu.
„Bet aš labai skatinu ir mokyklas, ir tėvus bendradarbiauti su policija“, – ragina V.Jaruševičius. Tėvams pranešus apie rastą buteliuką neaiškios priemonės nebus jokios atsakomybės, tik fiksuojamas pats faktas.
„Kiek teko bendrauti su mokytojais, jie įvardija, jog neturi teisės tikrinti mokinių kuprinių, asmeninių daiktų, viršutinių drabužių kišenių. Gal, pagaliau galima būtų šį reikalą išspręsti, jog kilus įtarimams, būtų tikrinama“, – rašo FM99 klausytoja.
Ministro patvirtintos priemonės netinkamai besielgiantiems mokiniams leidžia iškraustyti kruprinę, jei mokinys sutinka, primena E.Čečėta, tačiau jei mokinys nesutinka, reikai laukti tėvų arba policijos.
Šios ministro rekomendacijos patvirtintos 2012 metais ir tikrai nebeatitinka realybės, neabejoja diskusijos dalyviai.
Policijai verta pranešti policijai, jei matote, kad rūkoma, netinkamai elgiamasi ne mokyklos viduje, tuomet policija turi daugiau galimybių veikti. Pareigūnai dabar dažniau lanko teritorijas aplink mokyklas, pasiekiami ir rezultatai, yra pradėtų ikiteisminių tyrimų.
Alytus galėtų būti pavyzdžiu?
Vicemerė J.Šukevičienė aiškina, kad Alytuje vartojančių mokinių skaičiai gali atrodyti didesni, nes nebijoma pateikti statistikos, ji pateikia COVID pandemijos pavyzdžius, kuomet buvo fiksuojama daug susirgimo atvejų, nes daug žmonių buvo testuojama.
„Bet visas šiandien galimas priemones naudojam“, – teigia ji. Anot vicemerės, socialinių paslaugų paketą galima gauti kreipiantis ir pas mokyklos psichologus, o specializuotas paslaugas psichikos dienos centruose.
„Trūkumas specialistų yra, bet tai vardinčiau kaip šalies iššūkį, ir teismo psichologų, ir visų kitų sričių specialistų, tai tą stygių tikrai pradedame jausti“, – sako ji.
Šešiolikmečiui už žolę – baudžiamoji byla
Paklaustas, ar šešiolikmečiui, pagautam su žole būtų keliama baudžiamoji byla, policijos komisaro pavaduotojas patvirtina: „Sulaukus 16 metų mes pradėsim baudžiamąją bylą, ikiteisminis tyrimas bus pradėtas“.
„Bet ar tai yra nauda?“ – klausia pareigūnas ir prilygina situacija, kaip „mūsų laikais būtų sulaikymas su cigarete rankoj“. „Baudžiamumas nuo 16 metų – ar jis išspręs problemą sunku pasakyt, bet nieko nedaryt mes negalim“, – kalba V.Jaruševičius.
Parigūnas primena, kad tėvų leidimas vaikams „veipinti“ nelegalizuoja veiksmo, kuris draudžiamas įstatymu.
Plačiau klausykite FM99 diskusiją
