Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Šių metų pradžioje įsigaliojusios LR Civilinio kodekso įstatymo pataisos dėl vaikų globos, pakeitė egzistavusią tėvų globos netekusių vaikų globos sistemą. Ar LR prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos pataisos padėjo padidinti globėjais ar įtėviais norinčių tapti gyventojų skaičių? Ar sumažino vaikų, patenkančių į globos institucijas bei pačių vaikų globos įstaigų skaičių? Kokias prevencijos priemones turėtume taikyti, kad vaikai nebepakliūtų į globos namus? Apie tai kalbamės su organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadove Rasa Dičpetriene bei psichologe, „Asmenybės brandos centro“ vadove Aurelija Lingiene.
Rasos teigimu, smagu, kad vis dažniau atsigręžiama į mūsų – Lietuvos – vaikus, labai svarbu, kad Lietuvoje užteko politinės valios šiems sprendimams priimti, tačiau tai tik pagrindas dar didesniam ir nuoseklesniam darbui dėl Lietuvos vaikų laimės.
„Kiekvienas psichologas paskys, jog svarbiausias dalykas, kurį suaugusieji privalo užtikrinti vaikui, yra ryšys su artimu žmogumi. Svarbūs yra ne daiktai, ne žaislai, o santykis su vaiku. Būtent jis yra atspirties taškas besiformuojančiai vaiko asmenybei, jo santykiui su aplinka. Šis santykis ypač svarbus vaikui iki 3 metų, nes tuomet padedami pamatai tolimesniam gyvenimui. Deja, mūsų šalyje vis dar veikia 5 kūdikių namai, kuriuose auga apie 300 kūdikių, iš viso net apie 3000 Lietuvos vaikų vis dar auga globos įstaigose. Visi šie vaikai, kad ir kaip gerai būtų prižiūrimi valstybinėse institucijose, kad ir kiek daug žaislų turėtų, neturi vienintelio ir svarbiausio jiems dalyko – rūpesčiu, prisirišimu ir meile grįsto individualaus santykio su suaugusiuoju“, – tėvų globos netekusių Lietuvos vaikų situaciją apibūdina Rasa.
Pasak R. Dičpetrienės, džiugina statistika, kad apie 6000 tėvų globą praradusių Lietuvos vaikų jau rado šilumą įtėvių ar globėjų šeimose bei šeimynose, o LR Prezidentės inicijuota kampanija „Už saugią Lietuvą“, akcentuodama svarbiausias šalies socialines problemas, prisideda prie Lietuvos vaikų laimės. „Pastebime ne tik didesnį Lietuvos žmonių socialinį sąmoningumą, bet ir daugiau Lietuvos verslo iniciatyvų, vis glaudesnio bendradarbiavimo su nevyriausybiniu sektoriumi“, – džiaugiasi organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė.
Kaip ypatingą globos namų prevencijos priemonę R. Dičpetrienė įvardija vaikų dienos centrų svarbą. „Šiandien Lietuvoje veikia apie 280 vaikų dienos centrų, kuriuos kasdien lanko apie 5000 vaikų, kad padėtume visiems vaikams, kuriems reikia pagalbos, turime įsteigti dar apie 500 vaikų dienos centrų“, – skaičius vardija “Gelbėkit vaikus” vadovė ir priduria, kad į dienos centrą vaikai ateina po pamokų, ten pavalgo šilto maisto, turi saugią ir švarią erdvę, kurioje gali paruošti pamokas, nusiprausti, pabendrauti su bendraamžiais, turiningai leisti laisvalaikį prieš grįždami ne į tokius jaukius ir svetingus savo namus. Be to, dienos centruose su vaikais kasdien bendrauja socialiniai darbuotojai, reikalui esant, vaikus ir šeimas konsultuoja psichologas. Dienos centrai daugeliu atvejų padeda apsaugoti vaikus nuo globos namų ir padeda vaikui likti savo šeimoje.
Visoje Lietuvoje veikia 37 organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vaikų dienos centrai. Vienas iš jų yra įsikūręs Alytuje, adresu Vilties g. 28 A. „Gelbėkit vaikus“ yra 1991 m. įkurta nepolitinė, nevyriausybinė, nereliginė, už vaiko teises kovojanti visuomeninė organizacija. „Gelbėkit vaikus“ šiuo metu turi 22 struktūrinius padalinius 20 Lietuvos miestų ir rajonų ir kuruoja 37 vaikų dienos centrus visoje Lietuvoje. Organizacija vykdo veiklą keturiomis pagrindinėmis kryptimis: smurto prieš vaikus ir vaikų išnaudojimo mažinimas, vaikų socialinio apleistumo ir institucionalizacijos mažinimas, švietimas vaiko teisių klausimais bei organizacijos stabilumo stiprinimas. „Gelbėkit vaikus“ yra vienintelė organizacija Šiaurės Rytų Europoje, esanti tarptautinės organizacijos „Save the Children“ tikrąja nare.
