Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Prenumeruokite FM99 radijo podcast’ą ir klausykite Jums patogiu metu!
Applepodcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | BreakerAnchor|Pocket Casts| Anchor|
Šalta žiema ir itin storas sniego sluoksnis džiugina išsiilgusius žiemos lietuvius, tačiau atneša ir savo problemų. Žmonės linkę pagailėti iki maisto neprisikasančių gyvūnų, lesinti paukščius, tačiau ar šiem tikrai to reikia? Kaip gamta išgyvena?
Apie paukščius ir kokia pagalba jiems reikalinga žiemą FM99 pasakojo ornitologas Marius Karlonas. Dar diena prieš pokalbį jis suposi ant bangų Baltijos jūroje, kur skaičiavo paukščius. Klausykite:
Gali kilti klausimas, kam plaukti į jūrą, kodėl negalima paukščių skaičiuoti nuo kranto? M. Karlonas sako, jog jūroje paukščius skaičiuoti lengviau, jie geriau matosi.
,,Iš kranto paukščių nematyti, kartais vykdomi tam tikri moksliniai tyrimai, apskaitos, Baltijos jūros monitoringai, kad įvertinti žiemojančių paukščių kiekį, ypatingai tų, kurie atskrenda iš šiaurinių Europos kraštų – tokie kaip ledinės antys ar alkos, panašios į pingvinus ir juos visus nuo kranto pastebėti labai sudėtinga. Apskaitos vykdomos 20, 10, 40 kilometrų nuo kranto.” – pasakoja ornitologas.
Dėl kelių priežasčių, tokių kaip klimato kaita, paukščių Lietuvoje ir visoje Europoje mažėja, žiemojantys paukščiai nėra išimtis.
,,Žiemojančių jūroje paukščių mažėja dėl priegaudos vadinamos, su žvejybiniais tinklais jų labai daug yra sugaudoma ir dėl šios priežasties vandens paukščių visame pasaulyje mažėja, būtent Lietuvoje labai sparčiai nyksta nuodėguliai ir ledinės antys.” – pasakoja M.Karlonas.
Mažėja ne tik vandens paukščių, bet ir paprastam, ypač agrariniame kraštovaizdyje gyvenančių paukščių, tokių kaip pempės, vieversiai, pieviniai kalviukai, kiauliukės. Tai vyksta visoje Lietuvoje, dėl ūkių didėjimo, naudojamų chemikalų.
Prieš 40 metų laukuose buvo daugiau negu dvigubai daugiau paukščių, tad populiacijos mažėjimas katastrofiškas, visa Europa susirūpinusi ir ieško galimybių suderinti maisto auginimą ir paukščių apsaugą.
Medžioklė Lietuvoje paukščių populiacijai daug įtakos nedaro sako M. Karlonas:
,, Lietuvoje paukščių medžioklė nėra populiari, tai tikrai didelės įtakos nedaro, daugiau padaro žalos neprofesionalūs medžiotojai, ypač per ančių medžioklę, nes neskiria didelė dalis ančių rūšių, kad atskirti skrendančią antį reikia būti geru ornitologų.” Tokie medžiotojai pirmiausiai nušauna paukštį, o po to stebisi, kad tokio dar nematęs – “tai būna ir Raudonosios knygos atstovų”.
Tačiau pietinėje Europoje yra tikrai baisių šiauriečių akimis žiūrint medžioklės tradicijų, kurias tose šalyse vadina tradicinėmis ir vis dar naudoja. Apie tai plačiau klausykite laidoje.
Apie pagalbą paukščiams ornitologas sako, kad tai reikia daryti atsargiai ir su reikalu.
,,Reikia padėti tik tada, kai to tikrai reikia, nes kai kurie žmonės tai daro norėdami patenkinti savo ego, paukščių lesinimas yra puiki priemonė sudominti ir atkreipti dėmesį į tai kas gyvena šalia mūsų, lesinant reikia parinkti gerą lesalą, pavyzdžiui jei tai yra lašinukas, jis turi būti nesūdytas ir nerūkytas, negalima duoti juodos ruginės duonos, itin geras lesalas yra saulėgrąžos.” – pasakoja Marius.
Visgi gamtoje veikia natūrali atranka. Nors dabar yra tikrai sunkus metas smulkiems paukščiams, vadinamasis baltasis badas, tačiau tai nėra kažkas, ko Lietuvoje niekada nebuvo, aiškina ornitologas.
“Visą laiką kad ir kaip skambėtų liūdnai, tačiau virs 90 procentų paukščių jauniklių pirmos žiemos neištveria,’ – sako paukščių specialistas. Tad tai – natūrali atranka ir taip atrenkami stipriausi.
Tačiau turint omenyje, kaip naikinami paukščiai žemės ūkyje ir kitais būdais, dabar jiems padėti išgyventi yra geras būdas, tad tokia pagalba pateisinama. Tačiau labai svarbu, kuo maitinti.
Beje, vandens paukščių lesinimas dar viena tema – tokią ekstremalią žiemą, kurie paukščiai pasiliko, jau žalos didelės nepadarysi, tačiau vasarą lesinti vandensa paukščius tikrai nerekomenduojama.
Kodėl – klausykite visą pokalbį su Mariumi Karlonu.
- Rimantas Šaparnis savarankiško gyvenimo namų uždarymo neatlaikė
- Galimai pasinaudojo ne savo kortele
- Elayork – eurovizinio hito „Luktelk” bendraautorė pristato savo naujausią kūrinį ir vaizdo klipą „Ne Laiku”
- Lazdijuose vyks Dzūkijos mokomųjų mokinių bendrovių mugė
- Penktadienį žinomi šalies atlikėjai atvyksta į paramos koncertą Alytuje (papildyta interviu)
