Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Kol Europos Sąjunga apsimetinėja, kad turi bendrą užsienio politiką, Rusija šeimininkauja regione. Apie saugumo ir demokratijos iššūkius ir Europos Sąjungos vaidmenį Rytų partnerystės šalyse kalbėjome su europarlamentarais, Euronest asamblėjos nariais Petru Auštrevičiumi ir Juozu Oleku.
Euronest – be Baltarusijos
Euronest Parlamentinė Asamblėja – ją sudaro 60 europarlamentarų ir po 10 parlamentarų iš kiekvienos Rytų Europos partnerės – Armėnijos, Azerbaidžano, Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos. Baltarusija čia nepriklauso, tačiau šįkart buvo atstovaujama Svetlanos Cichanouskajos.
Nors šiom dienom diskusijos turėtų suktis daugiausiai apie Ukrainą ir artėjantį, panašu, karą, tačiau išties ne tik Ukraina turi problemų, praktiškai kiekvieną rytų partnerė turi savo atvirų žaizdų.
“Pats Euronest formatas buvo sukurtas tam kuomet Europos Sąjunga 2004 metais patvirtino kaimynystės politiką tiek rytų, tiek pietų atžvilgiu, nes 16 apskritai mes turime valstybių su kuriomis Europos Sąjunga turi bendra sieną, bet labiausiai išsiskiria rytų ir pietų kaimynystė. Suprantama, dėl mūsų geografijos, mes daugiau linkę ir daugiau dirbam su rytų partneriais, o logiškai pietų valstybės daugiau užsiėmę Šiaurės Afrika ir artimaisiais rytai,” – apie Euronest atsiradimą pasakoja Petras Auštrevičius. Baltarusijos “išbraukimas” iš Euronest yra dėl politinių priežasčių, sako europarlamentaras.
“Dėl tų pačių Lukašenkos režimo išdaigų, mes negalim sutikti, kad taip besielgianti, primityvių ir pačių paprasčiausių normų nesilaikanti valstybė galėtų būti šalia tų valstybių, kurios daro pažangą ir iš tikrųjų yra mūsų partneriai,” – sako P.Auštrevičius. Anot jo, buvo minčių, kad Euronest galėtų dalyvauti ir šalių narių parlamentų atstovai, tačiau dėl to nebuvo sutarta.
Įtampos kyla ir tarp pačių partnerių
Daugiausiai nerimo Asamblėjai kelia bendri sutarimai ir bendras požiūris į tai, kas vyksta Rytų partnerystės šalyse, sako europarlamentaras Juozas Olekas.
“Tarp pačių mūsų partnerių irgi yra įtemptų santykių,” – pasakoja J.Olekas, svarstant kartais paprastus klausimus įsižiebia konfliktas, tarkim, tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.
Be to, anot J.Oleko, šalių narystės ES perspektyvos ir supratimas apie artėjimą link to yra skirtingas, todėl reikia burti ratą kolegų ir Europos Parlamente, kurie geriau įsigilintų ir suprastų, kas vyksta tose šalyse.
Ukraina ir šalia jos telkiamos karinės pajėgos nebuvo planuota kaip pagrindinė Asamblejos tema, bet tokia tapo dėl naujausių įvykių. Tarp vakarų šalių vienybės, kai kalbama apie Rusiją nėra, nors aiškumo gerokai daugiau dėl šios šalies ir jos kėslų, tačiau vis dar tebereiškiamas apgailestavimas dėl Putino veiksmų ir nieko daugiau.
“Rusija ėmėsi visų šitų dalykų ir tokio griežto besąlygiško spaudimo praktiškai dėl to, kad rytų partnerystės politika duoda rezultatų, ir tos valstybės, apie kurias mes kalbame, kurios pasirašė asocijuotos narystės susitarimus, pirmiausia Ukraina, Moldova ar Sakartvelas, jos reformuojasi, keičia savo politiką, ekonomikos struktūrą, santykius visuomenėje ir tai labai nepatinka Rusijai,” – sako P.Auštrevičius, Rusijos siekis ir yra jas sulaikyti nuo naujų standartų ir kitokių požiūrių.
Visgi supratimas apie rytų valstybes, kurios vienaip ar kitaip patiria Rusijos spaudimus, keičiasi ir Europos Parlamente. Šios valstybės yra kaip Rusijos laboratorijos, kur išbandomos įvairios Rusijos priemonės, vėliau perkeliamos ir kitur.
Ukrainiečiai išlaikė santūrumą
Ukrainiečių laikysena išliko labai santūri, sako P.Auštrevičius, tačiau jie laukia ne tik žodžių, bet ir tiesioginės paramos. Juolab šiuo sudėtingu laiku, kai ukrainiečiai turi skirti lėšas gynybai, nors turėtų jas skirti sveikatos sistemai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pakvietė Rusijos lyderį Vladimirą Putiną susitikti karo draskomoje Rytų Ukrainoje. Situacija vienija ir Euronest narius, sako Juozas Olekas.
“Toks spaudimas Ukrainai ir tokia išmintinga Ukrainos laikysena labai stipriai sutelkia kitus paremti juos,” – sako europarlamentaras. J.Olekas tikisi, kad ir Rusijos santykiai su naująja JAV administracija pakeis šios šalies veiksmus.
Veiksmų ėmėsi Čekija
Nors Ukrainos draugų daugėja, tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog dujos iš Nord Stream 2 – ne ką blogesnės už kitaip iš Rusijos gaunamas dujas, o prieštaravimus dėl Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos projekto sukėlė politinė kova.
Čekija – pastaruoju metu viena tų šalių, kurios imasi veiksmų, išsiuntė 18 rusų diplomatų ir pareiškė, kad gali ir visus išsiųst, jei reiks. Pasiūlė ir kitoms ES šalims prisidėti, tačiau reakcijos kol kas nebuvo daug. Praha pirmadienį taip pat nusprendė pašalinti rusų atominės energetikos milžinę Rosatom iš konkurso dėl naujo bloko statymo vienoje Čekijos branduolinėje elektrinėje ir pareiškė, kad apie jokį Sputnik V įsigijimą kalbų nebebus.
Diskusijos ir pokalbiai dėl santykių su Rusija nuolat juda viena ar kita linkme, sako P.Auštrevičius. Iki pat dabar buvo manančių, kad vien siūlymais bendradarbiauti ar ištiesiant ranką galima pakeisti Rusijos politiką. Tad po naujų faktų apie Rusijos tarnybų teroristinį aktą Čekijoje lengvatikių lieka vis mažiau,
“Jeigu anksčiau tai buvo šaltas karas, tai dabar yra arktiniai santykiai”, – sako europarlamentaras.
Daugiau apie kaimyninių šalių situaciją bei santykius su kaimyne ir apie tai, ar Rusija ir Baltarusija taps viena valstybe, klausykite Europos klube.
Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/
Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
