Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Europos Sąjunga šalims narėms paskirstys 750 mlrd. eurų šalių ekonomikoms gaivinti. Visos šalys turi pateikti ekonomikos gaivinimo planus, kai kurios tai jau yra padariusios. Lietuvai skirta 2,2 mlrd. eurų. Apie Lietuvos ir kitų šalių planus ir jų ekonomiką FM99 kalbėjo su Europos Parlamento frakcijos Atnaujinkime Europą/Renew Europe nariu Petru Auštrevičiumi.
Tai daroma dėl kartu su pasauline pandemija atėjusio ekonominio nuosmukio, taip pat dėl to, kad šalys lengviau galėtų paversti savo ekonomiką „žalia“, neutralia klimatui ir skaitmenizuota.
„Sprendimai yra padaryti, pinigai sukaupti. Europos Sąjunga pirmąkart istorijoje išleido obligacijas, skolinimosi kaštai dėl to bus mažesni. Visa šita turim, valstybės narės iki balandžio pabaigos buvo paprašytos pateikti savo planų projektus,“ – pasakojo europarlamentaras.
Šie planai bus įvertinti Europos Komisijos, planuojama per gegužę planus pabaigti ir pradėti juos įgyvendinti.
37% gautų lėšų visos valstybės turės skirti ekonomikos gaivinimui, 20% – skaitmenizavimui, valstybės pačios galės nuspręsti, ką daryti su likusia lėšų dalimi. P.Auštrevičiaus teigimu, sunku pasakyti, kam dauguma valstybių skirs šias lėšas, nes visos jos labai skirtingos. Visa tai priklauso nuo kiekvienos valstybės prioritetų ir tikslų, tačiau planas turėtų būti skirtas didžiausioms šalių problemoms spręsti.
„Paimkite, kad ir žalinimą, kryptis lyg ir aiški, bet priemonės gali būti labai skirtingos. Vieni gali labiau vystyti energetinius projektus, kiti – investuoti į namų energetinį aktyvumą, tai Lietuvoje yra ypatingai aktualu, matant tuos sovietinio laikmečio daugiaukščius (…) yra daugybė galimybių“, – kalbėjo P.Auštrevičius.
Europarlamentaro nuomone, Lietuvai dabar svarbiausia stabilizuoti ekonominę situaciją, investuoti į Lietuvoje įsikūrusias įmones, tačiau nereikėtų galvoti tik apie šiuos ekonominius sektorius. Taip pat reikia įtraukti ir privatų verslą, tartis su privataus verslo vadovais ir ieškoti būdų į jį investuoti.
„Mes apribosime savo galimybes, jei negalvosime apie kitus ekonomikos sektorius. Šiuo metu Lietuvos ekonomika vis dėl to remiasi žemų technologijų lygiu, mums reikia vidutinių arba aukštų technologijų. Kitaip tariant, mums reikia investicijų į mokslinius tyrimus, į tas sritis, kurios yra pirmaujančios, taigi kalbėkime ir apie informacinį sektorių, kuris susijęs su kompiuterizacija ir komunikacija. Mes turime didžiules galimybes, jaunimas gabus ir išsilavinęs.“, – sakė P.Auštrevičius.
Laida paruošta bendradarbiaujant su EP frakcija Atnaujinkime Europą/Renew Europe
