Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Migracijos departamente surengtame susitikime aukštųjų Lietuvos mokyklų atstovams pristatyti užsieniečių, atvykstančių studijuoti į mūsų šalies universitetus bei kolegijas, patikrinimų rezultatai.
Kontrolė sugriežtinta įvertinus atvykstančiųjų studijuoti srautus bei įžvelgus keletą neigiamų tendencijų. Šiemet padaugėjo atvejų, kuomet užsieniečiai studijas Lietuvoje naudoja kaip priedangą, o iš tiesų siekia apgaule patekti į Šengeno erdvę ir čia užsiimti ekonomine veikla. Nustatyta, jog kai kurie užsieniečiai mėgina apsimesti studentais, Migracijos departamentui teikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva sumokėtą studijų mokestį ir taip bando gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu.
Migracijos departamento turimais duomenimis, rugsėjo 1 d. Lietuvoje gyvena 9009 užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi studijų pagrindu.
Remiantis pastarųjų dvejų metų statistika, studijuojančiųjų iš Indijos mūsų šalyje padaugėjo tris kartus – nuo 568 studentų 2023 m. iki 1539 studentų šiemet.
Dar smarkiau išaugo pakistaniečių studentų skaičius – nuo 100 asmenų 2023 m. iki 1039 studijuojančiųjų šiemet. Ženkliai padaugėjo ir Bangladešo atstovų – nuo 32 asmenų 2023-aisiais iki 557 studentų šiemet.
Lietuvoje leidimus laikinai gyventi studijų pagrindu taip pat turi nemažai Baltarusijos (924) ir Ukrainos (725) piliečių.
Lietuvos universitetus bei kolegijas tikrinę Migracijos departamento specialistai analizavo, ar studijos yra tikrasis užsieniečio atvykimo tikslas. Taip pat vertinta, ar studijuojantis užsienietis dirba Lietuvoje arba užsiima individualia veikla, kaip derina dienines studijas su darbu, tikrinamas studijuojančiųjų pažangumas, studijų istorija, jų migracinė istorija ir pan.
Patikrų metu paaiškėjo, jog kai kurios aukštojo mokslo įstaigos tarpininkavo dėl leidimų laikinai gyventi studijų pagrindu išdavimo, nors užsienietis mokslus pradėjo nuotoliniu būdu, kuriam leidimas laikinai gyventi nėra būtinas. Tokiais atvejais užsieniečiams sudaromos galimybės atvykti į Šengeno erdvę ir užsiimti kitokia veikla, nei studijos, dėl kurių ir buvo prašoma leidimo.
Taip pat nustatyta, kad kai kurios aukštosios mokyklos sudaro užsieniečiams itin palankias sąlygas keisti studijų kryptį. Tokiu atveju studentas, kuris aukštąjį išsilavinimą įprastai gautų per 4 metus, Lietuvoje studijuoja 5-6 metus ar net ilgiau. Vykdytų apklausų metu nekart identifikuota, jog tikrasis tokių užsieniečių atvykimo į Lietuvą tikslas nėra studijos, o tik bandymas įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje.
Nustatyta atvejų, kuomet nepažangūs studentai užsieniečiai buvo perkeliami į aukštesnį kursą ar keitė studijų kryptis, nors nebuvo surinkę privalomų studijų kreditų skaičiaus. Manytina, kad tokius sprendimus aukštosios mokyklos priima gavusios garantijų, jog tokie užsieniečiai toliau mokės studijų mokesčius.
Patikrų metu taip pat paaiškėjo, kad kai kurios aukštojo mokslo įstaigos nevykdo interviu su studentais, o atranką atlieka tik pagal jų pateiktus dokumentus, patys studentai nesusipažinę su studijų programomis Lietuvoje, turi tik minimalių, o neretai ir visiškai netikslių žinių apie Lietuvą ir gyvenimą joje. Tokie užsieniečiai, kaip parodė tyrimas, teikia tik bendro pobūdžio šablonišką informaciją, nesugeba konkretizuoti elementarių faktų, neretai labai prastai kalba angliškai ir taip kelia pagrįstų abejonių dėl savo gebėjimų studijuoti anglų kalba.
Pasitaikė ir situacijų, kuomet studijuoti Lietuvoje ketinantys užsieniečiai teikė suklastotus asmens dokumentus. Taip pat išaiškintas atvejis, kuomet mokymosi įstaiga suteikė magistro laipsnį užsieniečiui, pateikusiam kito asmens parengtą baigiamąjį rašto darbą.
Kaip rodo Migracijos departamento turima statistika, sustiprinus studijuoti atvykstančių užsieniečių kontrolės procedūras, pastebimai padaugėjo ir sprendimų panaikinti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu.
Jei 2023 m. dėl nutrauktų studijų buvo panaikinti 104 leidimai laikinai gyventi, tai pernai šis skaičius siekė 525, o šiemet, iki rugsėjo – jau 780.
Padaugėjo ir atvejų, kuomet leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu yra naikinami paaiškėjus, kad užsienietis iš viso neatvyko studijuoti. 2023 m. tokių atvejų buvo vos 6, tuo tarpu šiemet – 107.
Pasitarimo metu Migracijos departamentas aukštųjų mokslo įstaigų atstovams pateikė ir konkrečias rekomendacijas, padėsiančias išvengti piktnaudžiavimo migracinėmis procedūromis.
Universitetų bei kolegijų prašoma stiprinti užsieniečių atrankas, pokalbiuose su potencialiais studentais atsakingai vertinti teikiamą informaciją..
Mokykloms taip pat rekomenduota atidžiau tikrinti užsieniečių tapatybes, vertinti galimus duomenų ir dokumentų klastojimo atvejus.
Aukštosios mokslo įstaigos taip pat turėtų laiku informuoti Migracijos departamentą apie neatvykusius užsieniečius ar nutrauktas studijas, teikti tikslią informaciją apie studijuojančių užsieniečių pažangumą bei surinktų studijų kreditų skaičių, atsakingai vesti duomenis į Studentų registrą.
Susitikimo pabaigoje aukštųjų mokyklų atstovams buvo pristatyti planuojami Lietuvos migracijos informacinės sistemos MIGRIS atnaujinimai, kurie palengvins ir supaprastins technines tarpininkavimo raštų teikimo procedūras, padarys jas aiškesnėmis.
