Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Ne tik didmiesčiai, bet ir mažesni miestai Europoje susiduria su parkingų trūkumu. Nors panašaus dydžio miestus – Alytų ir Turdą Rumunijoje skiria apie pusantro tūkstančio kilometrų, tačiau problemos ten panašios – gyventojams šalia daugiabučių trūksta aikštelių automobiliams statyti. Net ir žmonių pageidavimai panašūs – tiek Turdoje, tiek Alytuje daugiabučių gyventojai prašo savivaldos įrengti daugiau vietų, kartais aukojant ir žalias zonas arba buvusias aikšteles. Todėl tiek Rumunijoje, tiek Lietuvoje tenka ieškoti kompromisų, nes vieniems svarbiau žalia zona, kitiems – aikštelė automobiliui po buto langais.
2021 Alytuje buvo registruota 27010 namų ūkių ir 50239 gyventojai. 2022 sausio 1 dieną Alytuje buvo registruota 36149 automobilių, 21866 varomų dyzeliu ir 61 – elektra.
2025-ųjų gegužę jau registruota 38689 automobiliai mieste (22535 – dyzeliniai, 220 varomų elektra). Miestas žinomas kaip vienas žaliausių ir reklamuojamas, kaip draugiškas šeimai, tačiau situacija keičiasi, o žaidimų aikštelių ir žalių zonų vietas okupuoja automobiliai. Nors gyventojų skaičius per metus sumažėja 600-1000 kasmet, automobilių per trejus metu padaugėjo 2500.
Aikštelės nusprendė neatnaujinti
Alytuje, Naujojoje gatvėje, tarp daugiabučių namų prieš kelis dešimtmečius vaikai žaidė ten įrengtoje krepšinio aikštelėje. Tačiau vietoje jos netrukus atsiras parkingas, kaip ir dar keliuose kiemuose.
Aikštelės niekas netvarkė, ją apleido ir vaikai. Daugiabučio namo bendrijos pirmininkei Danutei Onutei Valatkevičienei buvo kilusi idėja, kad būtų gerai atnaujinti aikštelę, nes šalia ir žalioji zona. Tačiau savivaldybėje sužinojo, kad prie to turėtų prisidėti ir vietos gyventojai.
„Rašiau savivaldybei, kad būtų gerai atnaujinti aikšteles. Tačiau prie jos turėjome prisidėti ir mes. Tai kaip čia išeina – vienas prisidės, kitas ne. Tai nusprendėme, kad geriau jau parkingas“, – pasakojo bendrijos pirmininkė.
Todėl dabar buvusioje sporto aikštelėje nesutiksi nei vieno vaiko, neliko nė krepšinio lankų. Vaikų laisvalaikis pasikeitė, tad aikštelė liko tuščia, o savivaldybė laiku jos nerenovavo. Bet automobilius turintys gyventojai džiūgauja – bus daugiau vietų. O miesto valdžiai tenka rinktis – ar daugiau parkingo vietų ar žalioji zona.
Patenkino visus prašymus
Parkingų problema kamuoja ne tik didmiesčius, bet ir tokius miškų apsuptus miestus kaip Alytus. Mieste – kiek daugiau nei 50 tūkstančių gyventojų, tačiau didelė dalis jų gyvena daugiabučiuose namuose, į kuriuos grįžta namo automobiliais.
Todėl Alytaus daugiabučių gyventojai kreipėsi į savivaldybę leidimų vietoje aikštyno įkurti parkingo vietas, nes vietų automobiliams ima trūkti.
„Turėjome septynias vietas, dabar bus 24“, – džiūgavo D.O.Valatkevičienė, pasakodama, kaip buvusios aikštelės sąskaita prasiplės parkingas.
Savivaldybė tuo tarpu linkusi palaikyti gyventojų siekius turėti didesnius parkingus. Alytaus savivaldybė šių metų gegužę palaimino parkingo įrengimą ten, kur kažkada vaikai žaidė kreipšinį.
Negana to, miesto valdžia palaimino visus 19 prašymų, kuriais Alytaus gyventojai prašė įrengti parkingus. Dalyje jų yra žalioji zona, bet miestiečiams svarbiau – daugiau vietų automobiliams.
„Tie automobiliai statomi ant vejų, žaliosiose zonose, ant šaligatvių. Tai baisu, bet nėra ką daryti“, – sakė moteris.
Juokaujama, kad prašymus dėl parkingų kartais pateikia užaugę alytiškiai, kurie anksčiau žaidė tose sporto aikštelėse, tačiau dabar jos apleistos.
Kiek žmonių – tiek nuomonių
Per metus Alytuje, daugiabučių namų kiemuose, atnaujinamos bent 5 sporto aikštelės. Tačiau gyventojai skirtingai mato, kas turėtų būti šalia jų namų – daugiau žalių zonų, sporto aikštelių ar parkingo vietų.
„Vyresni žmonės sako: mere, nieko nereikia, čia turi būti žali plotai. Tiesa, kas turi vaikų, pasisako už sporto aikšteles. O jaunimui reikia mašinų parkavimo. Taigi labai skirtingai pasiskirstę“, – sako Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
Kai kuriuose kiemuose dar tebėra senos krepšinio aikštelės su senais lankais, tačiau miesto valdžia linkusi tokias vietas paversti parkavimo aikštelėmis, o miestiečius pakviesti į tam skirtas naujas sporto erdves.
„Įrengta 11 stadionų su papildomomis aikštelėmis žaisti. Vaikas gal žais ne po langais, tačiau jam reikės paeiti 150-200 metrų“, – sako meras.
Vietoje aikštelių – parkingai
Vis tik dalis miestiečių mano, kad senos aikštelės turi būti atnaujintos ir ten vėl turi bumbsėti kamuoliai, arba apleistos žaliosios zonos vėl turi kviesti kaimynus leisti laiką lauke. Tačiau logika kita – ten, kur labai apleista infrastruktūra, ir kur kaimynai sako mieliau statytų automobilius – ten ir įrengiamos aikštelės.
Alytiškė D.O.Valatkevičienė sako, kad kažkada žaliąją zoną šalia namų gyventojai įsirengė savo lėšomis, o dabar ji dar bus praplėsta, tačiau prie to, pasak jos, prisidės ir miesto biudžetas.
„Turėsime ir žalios zonos. Tai manau, kad balansas yra išlaikytas. Bet kokiu atveju automobiliai dabar žmonėms reikalingi daugiau nei vaikų žaidimų aikštelės – vaikams. Tiesa, mes vis tiek šalia turėsime aikštelę. Iš krepšinio aikštelės vis tiek liko laužas“, – pasakojo moteris.
Alytaus meras pripažįsta, kad apleistos aikštelės kai kur virto parkingu.
„Kai kurios sporto aikštelės iš tiesų pavirto automobilių parkavimo aikštelėmis. Tačiau mes ir toliau manome, kad ten, kur buvo sporto aikštelė, ji turi ir likti sporto aikštele. Jų sąskaita nenorime daryti parkingų“, – sako Alytaus meras.
Turi atsižvelgti į gyventojų prašymus
Bet miesto valdžią renka gyventojai. Todėl valdininkai sako turintys atsižvelgti į žmonių prašymus. 19 Alytaus miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų kreipėsi į savivaldybę su paraiškomis kompensuoti naujų parkingų įkūrimą.
Kai kurios vietos – žalios zonos, sporto aikštelės. Pavyzdžiui, Tvirtovės gatvėje esančio daugiabučio namo gyventojai turi vos tris vietas automobiliams. Todėl kaimynai nusprendė aukoti žaliąją zoną šalia namo – tam, kad būtų kur statyti automobilį.
„Kai kur taip yra – nugriovei senus krepšinio stulpus ir jau parkuoji“, – pastebėjo Alytaus meras N.Cesiulis. Tačiau jis teigė, kad ten, kur įmanoma įrengti aikštelę, tas ir daroma. Bet būna ir taip, kad garsu iš sporto aikštelių skundžiasi kaimynai. „Jaunimas rėkauja, bumbsi kamuoliai, tad ne visiems tai patinka irgi. Bes mes suprantame, kad miestas – tai ne tik senjorai, bet ir jaunimas ir šeimos su mažais vaikais“, – sako meras.
N.Cesiulis pripažįsta – kartais tenka aukoti ir žaliąsias zonas. „Aš pats užaugau name, kur buvo 100 butų ir aštuonios parkavimo vietos. Kai dabar reglamentas sako, kad vienam butui turi viena vieta mašinai“, – dėstė miesto vadovas.
Todėl tenka išpirkinėti boilerines daugiabučių kiemuose, kur gyventojai sprendžia ką statyti – sporto aikštelė ar parkingas.
Kaip rasti balansą?
Vyriausioji Alytaus miesto architektė Jurgita Kalvinskaitė pastebi, kad dažnai didžiųjų miestų įžalininimo tikslai automatiškai taikomi ir mažesniems miestams, tokiems kaip Alytus. Tačiau tai yra klaida, sako ji.
„Alytus yra beprotiškai žalias miestas. Turi daugiau želdinių nei reikalauja maksimalios apželdinimo normos“, – pasakojo architektė.
Negalima lyginti ir didelių miestų, ir vidutinio dydžio miestų gyventojų gyvenimo būdo. „Alytiškių poreikis želdiniams yra pilnai tenkinamas. Daug investuojama į parkus ir skverus. Bet yra ir kita medalio pusė – daugiabučiai namai, kurie turi savo sklypus“, – pasakojo vyriausioji miesto architektė.
Ir ten, pasak jos, kartais nebūna nei vienos parkingo vietos. Gyventojams turėti savo transportą mažesniuose miestuose itin svarbu, nes visuomeninis transportas nėra taip gerai išvystytas kaip dideliuose miestuose.
“Ne prie kiekvieno daugiabučio turi būti po sporto aikštelę ar futbolo stadioną. Ir ne visi laisvi sklypai turi būti užparkuoti automobiliais. Tiek aikštelė, tiek parkingas turi tarnauti ne vienam namui. Visiems kompleksiškai”, – dėstė J.Kalvinskaitė.
Todėl reikia visuminio matymo – kur reikia parko, ten jis ir turi būti, o kur gali būti vieta automobiliams, ten reikia skirti vietą ir tam, sako ji.
Alytus siaurina gatves
Vis tik Alytus nusprendė imtis ir dar vienos jau patikrintos priemonės – siaurinti kai kurias miesto gatves tam, kad pėstiesiems būtų daugiau pėsčiųjų takų, žalių zonų. „Turime plačias gatves, kurias galime susiaurinti. Kartais patraukiame šaligatvį tam, kad būtų daugiau vietos šoniniam parkingui“, – sako miesto meras.
Alytaus meras sako, kad dairomasi tinkamų pavyzdžių kitose šalyse.
„Kaip tik Europa žalinasi, uždaro miestai gatves, daugėja miestų, kur neleidžia statyti gatvėse ar šalia jų automobilius. Kaip tik šiandien atidarėme skverą, kur anksčiau buvo automobilių skveras. Verslai sunerimo – kaip jie automobilius statys“, – pasakojo meras.
Rumunai taip pat ima siaurinti gatves
Rumunijoje, Transilvanijoje, įsikūręs Turdos miestas gyventojų skaičiumi kiek panašus į Alytų – 43 tūkstančiai gyventojų. Dalis jų taip pat gyvena daugiabučiuose, kuriuose trūksta vietų automobiliams.
Rumunai nusprendė eiti kitų Europos miestų pramintu taku – gatves siaurinti, atiduodant dalį jų pėstiesiems ir dviratininkams.
“Dėl platesnių šaligatvių, naujų dviračių takų teko aukoti gatvių patogumą, tačiau dabar Turda didžiuojasi – būdamas pakankamai mažas miestas Rumunijoje tapo vienas pirmųjų, tiksliau, antrasis, kuriame pradėjo riedėti elektra varomi autobusai”, – pasakojo Radu Andronic, FIP Consulting generalinis direktorius.
Kaip ir Alytuje, Turdos gyventojų pageidavimai dėl erdvių kartais išsiskiria. Todėl kompromisų tenka gerokai paieškoti.
Kitas reportažas iš Turdos miesto Rumunijoje. Turda, kurioje gyvena apie 43 tūkstančius žmonių – 2018 metais pelnė Europos Komisijos apdovanojimą už Tvaraus miesto mobilumo planą, pasakosime, kaip sekasi tą planą įgyvendinti. Tai antrasis miestas Rumunijoje, kuriame vien tik elektra varomas viešasis transportas.
Suraskite daugiau sprendimų žurnalistikos, spausdami čia.
Prie sprendimų žurnalistikos „FM99“ prisideda „Journalismfund Europe“ ir „Transitions“
