Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Smurtas šeimoje regis kasdieniška tema. Kiekvieną dieną policijos įvykių suvestinėje be tokių įvykių neapsieinama. Policijos pareigūnai sako, kad kuo daugiau šventinių dienų, tuo daugiau smurto artimoje aplinkoje fiksuojama. Beje, ne išimtis ir dienos po algų, socialinių ar kitokių išmokų. Apie 10 procentų pranešimų, pasiekiančių policijos pareigūnus, sudaro pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje. Tai patvirtino ir Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Veiklos organizavimo ir prevencijos skyriaus viršininkas Vytautas Lamauskas. Pašnekovą kalbino Vida Grišmanauskienė.
Su kokiomis problemom vykdami į tokio įvykio vietą susiduria policijos pareigūnai? Ar vieni jie gali išspręsti tokias problemas?
„Mūsų visuomenės problema, kad mes galvojame, jog viena institucija, viena organizacija gali išspręsti sisteminę problemą. Šiandieną tik tose valstybėse, kurios skiria kompleksinį dėmesį į šitą problemą, pasitelkia ne vieną instituciją, o kompleksą įvairių institucijų – ten matosi šio reiškinio ženklus sumažėjimas. Sakydami, kad tai vien tik policijos problema darome tam tikrą klaidą, nes šiai dienai policija vykdo labiau rizikos sumažinimo misiją: atvykę į įvykio vietą ir matydami rizikos faktorių jį eliminuoja. Bet pas mus egzistuoja nevyriausybinės organizacijos, kurios teikia tą pirminę pagalbą: socialinę, teisinę, psichologinę.“
Policija atvykusi į įvykio vietą susiduria su pasekmėmis ir paprastai smurto faktas būna jau įvykęs?
„Taip, dažniausiai tai yra jau įvykusio smurto faktai ir tai jau yra kova su pasekmėmis. Mes ir kitos institucijos turi susitelkti ties pačio reiškinio netoleravimu. Daugiausiai smurto atvejų būna po algų, pašalpų ar išmokų gavimo arba šventinių dienų laikotarpiu, o žmonės neturi užimtumo, jų kultūros lygis yra žemas, žmonės nuo pat vaikystės nesimoko netoleruoti smurto, o patyčios vyksta mokyklose, todėl jie smurtą priima kaip normalų reiškinį.“
Kalbėdami apie smurtą, galime sakyti, kad jis visuomenėje dar yra toleruojamas. Patyčios dažnai net netraktuojamos, kaip smurtas. O ką daryti patyrus emocini, ekonominį, psichologinį smurtą? Kur ieškoti pagalbos, ar kreiptis į policiją?
„Taip, kreiptis pagalbos ne tik galima, bet net ir reikia tik kiekvieną atvejį policija vertina individualiai. Žinoma buvo įvykių kuomet neįžvelgus įvykio grėsmės pasekmės buvo skaudžios. Todėl policija ieško galimybių ir analizuoja užsienio šalių praktiką kaip įvertinti tokias grėsmes ir prognozuoti tų grėsmių įtaką galimam rezultatui. Dabar raginame esamas ir galimas aukas kreiptis į policiją, nes net ir pats grasinimas, kai kuriais atvejais, jau yra atskiras nusikaltimas. Pasekmės laukti nereikia ir net jeigu dar nėra smurto atvejų, bet jaučiama, kad kažkas gali įvykti galima kreiptis į nevyriausybines oganizacijas.“
Ar dirbama su pačiais policijos pareigūnais, vykstančiais į smurto artimoje aplinkoje vietas?
„Taip, mes dirbame šia linkme policijos pareigūnų mokymų metų. Taip pat bandysime perimti kolegų estų patirtį, kurie jau kalba apie jautrumo mokymus – daugiau kalbėti apie jautrumą, bandyti įsijausti į aukos padėtį. Policijos pareigūnas kasdien mato smurtą, todėl jis, kai kuriuos atvejus vertina, kaip kasdienybę dėl tos priežasties yra labai svarbu, kad pareigūno jausmingumas neprarastų vertės. Tie stereotipai, kad vyras atvažiavęs į įvykio vietą palaiko vyro pusę – praeitis.“
Kokie patys didžiausi iššūkiai stengianti užtikrinti nukentėjusiųjų saugumą?
„Iššūkiai yra patys įvairiausi ir pats didžiausias iššūkis – efektyviai bendradarbiauti tarp institucijų.“
Ten kur yra sukurta infrastruktūra vietos smurtui nėra. Kultūra, užimtumas, darbas – visa tai mažina galimybę atsirasti smurto apraiškom. Deja ten, kur yra bedarbystė, asocialumas, ten, kur žmonės išsilaiko tik iš pašalpų kyla brutalaus smurto lygis. Tiesa, kalbant apie psichologinį smurtą stereotipinis smurtautojas yra išsilavinęs. Tačiau smurtas egzistuoja įvairiuose socialiniuose sluoksniuose, miestuose ir kaimuose. Tai patvirtino ir Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Veiklos organizavimo ir prevencijos skyriaus viršininkas Vytautas Lamauskas.
„Smurto artimoje aplinkoje įstatymas pasiuntė žinią visuomenei, kad smurtas nėra toleruojamas – jis yra baudžiamas, yra sukurta pagalbos sistema. Ir taip ši žinia grįžta atgal su aukų stiprybe pranešti apie smurtą, jos ima tikėti ir daugiau informuoti. Matome, kad nuo įstatymo pradžios smurto registravimo atvejų ėmė daugėti. Tad jeigu visos institucijos sujungs jėgas mes galėsime matyti ir realius pokyčius“ – teigia Vytautas Lamauskas.
Taigi smurto mastai nemažėja. 2012 m. registruota 18 268 pranešimai, pradėti 7 586 ikiteisminiai tyrimai, 2013 m. registruota 21 615 pranešimų, pradėta 10 015 ikiteisminių tyrimų, šiemet per 9 mėnesius registruota 20 646 pranešimų, pradėti 7 503 ikiteisminiai tyrimai. Švietimas užimtumas darbo vietos – kompleksinis pastangos kovai prieš smurtą keis situaciją.
Laida parengta bendradarbiaujant su Lygių galimybių plėtros centru.
