Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 
Emigruojančių Lietuvos gyventojų skaičius pernai stabilizavosi, o grįžtančiųjų kasmet daugėja, sako „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.
„Emigracijos tempai yra stabilizavęsi ir emigracija tiek pernai, tiek užpernai siekė apie 38 tūkst. gyventojų. Taip pat pastebimos tendencijos, kad imigracija kasmet auga – pernai grįžo apie 26 tūkst. gyventojų. Grįžtančiųjų skaičius, palyginti su 2013 metais, yra 18 procentų didesnis“, – sako Odeta Bložienė. Jos teigimu, prognozuojama, kad šiemet emigracijos tempai turėtų išlikti panašūs, kaip ir pernai, ar kiek mažesni. „Bendrai šalies mastu pokyčio neplanuojame ir manome, kad situacija išliks stabili“, – kalbėjo O.Bložienė.
Jos teigimu, mažiausias išvykstančiųjų skaičius tūkstančiui gyventojų pernai buvo Molėtų, Ignalinos, Varėnos ir Zarasų rajonuose, didžiausias – Klaipėdoje, Šiauliuose, Pagėgiuose ir Šilutėje. Tik į 2 savivaldybes – Druskininkų ir Varėnos – grįžo daugiau gyventojų nei emigravo.
Pernai vidinė migracija Lietuvoje pasiekė penkiolika metų neregėtus mastus – gyvenamąją vietą pakeitė beveik 63 tūkst. gyventojų, tai yra dešimtadaliu daugiau nei 2013-aisiais, kai išvyko 57 tūkst. gyventojų, ir net penktadaliu daugiau už 2010-ųjų rodiklius, kurie nesiekė nė 50 tūkst.
Statistikos departamento duomenimis, pernai daugiausiai dėl vidinės migracijos gyventojų neteko Panevėžys, Alytus ir Kelmės rajonas, daugiausiai žmonių atvyko į Vilnių, Kauno bei Klaipėdos rajonus. Iš viso pernai savo gyvenamąją vietą pakeitė beveik 63 tūkst. gyventojų (2013 metais – 57 tūkst.).
Tarp populiariausių emigracijos krypčių išlieka Jungtinė Karalystė, Airija ir Norvegija.
Migruojantys šalies viduje dažniausiai rinkosi gyventi sostinėje, uostamiestyje, didmiesčių rajonuose ar kurortuose. Populiariausios savivaldybės atvykti ar likti gyventi tarp keičiančių gyvenamąją vietą 2014-aisiais buvo: Vilniaus m., Kauno r., Klaipėdos r., Vilniaus r., Klaipėdos m., Palangos m., Neringos ir Trakų r. Nepopuliariausios atvykti ar likti gyventi savivaldybės: Panevėžio m., Alytaus m., Kelmės r., Mažeikių r, Telšių r., Vilkaviškio r. ir Kauno m.
Nors vidutinis atlyginimas per metus ūgtelėjo beveik 5 proc. ir tai buvo pastebima beveik visose savivaldybėse, atotrūkis tarp mėnesinių pajamų taip pat nepaliovė didėti. Pernai skirtumas tarp pagal šį dydį pirmaujančio Vilniaus m. ir greta įsikūrusios Šalčininkų sav. sudarė 226 eurus, o 2013-aisiais – 207 eurus. Lyginant pastarojo penkmečio vidutinio atlyginimo po mokesčių dydžio tendencijas, mažiausias skirtumas buvo fiksuotas 2009 m. pabaigoje (163 eurai/mėn.)
Ryškiausiai vidutinis atlyginimas kilo Trakų rajono savivaldybėje (daugiau nei 10 proc.), beveik tiek pat jis augo Pagėgių rajone, šiek tiek mažiau – Marijampolėje bei Tauragėje. Mažiausias augimas fiksuotas Akmenės ir Alytaus rajonuose (vos per 1 proc.). Kukliausių pajamų savininkais lieka Šalčininkų, Zarasų ir Kalvarijos savivaldybių gyventojai, uždirbantys vidutiniškai apie 400 eurų/mėn. Didžiausią vidutinį atlyginimą gauna vilniečiai, klaipėdiečiai ir didžiųjų pramonės centrų, tokių kaip Jonava ir Kėdainiai, gyventojai, kurių pajamos siekia apie 600 eurų/mėn.
Didžiausias nedarbas pernai metų pabaigoje buvo Jurbarko, Zarasų, Alytaus, Lazdijų ir Ignalinos rajonų savivaldybėse, kur jis svyravo nuo 16 iki beveik 18 proc. Mažiausiai bedarbių turėjo Kretingos ir Trakų rajonai, taip pat Elektrėnai, Šiauliai, Vilnius ir Neringa, kur nedarbo lygis sudarė nuo 5,5 iki 6,7 proc.
Veikiančių ūkio subjektų skaičius Lietuvoje per 2014 m. išaugo 2,5 proc. (2013-ųjų pokytis – 4 proc.). Tačiau vertinant atskiras savivaldybes, teigiamas poslinkis pastebimas tik didmiesčiuose ir kurortuose, nes 49 savivaldybėse ūkio subjektų skaičius mažėjo. Neringos, Palangos, Birštono ir Druskininkų savivaldybės išsiskiria verslumu – čia 1000-ui gyventojų išduodama daugiausiai verslo liudijimų šalyje.
