Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Laidoje „Europos Parlamentas iš pirmų lūpų“ pokalbis su Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi. Pašnekovą kalbino LIudas Ramanauskas. Petras Auštrevičius griežtai įvertino Lietuvos Vyriausybės reakciją į pastarųjų dienų įvykius – vadinamuosius kontrabandinius oro balionus ir Rusijos lėktuvo įskridimą į šalies oro erdvę.
Europarlamentaras taip pat išreiškė apgailestavimą, kad Europos lyderiai nesugeba vieningai ir ryžtingai priimti sprendimo dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos atstatymui.
Petras Auštrevičius kritiškai įvertino dabartinės Vyriausybės reakciją į pastarąsias provokacijas Lietuvos pasienyje ir oro erdvėje. Jis pabrėžė, kad negalima ignoruoti Baltarusijos režimo struktūrų dalyvavimo.
„Nematau pasiruošimo ir adekvataus situacijos supratimo. Viskas daroma su užmačia, viskas yra suderinta, tai yra tiesiog ir ekonominė, aš sakyčiau, veika prieš Lietuvos valstybę, bet taip pat ir provokacinė veika,“ – sako P. Auštrevičius.
Europarlamentaras nesupranta, kodėl svarstoma, ar incidentai buvo tyčiniai, ar ne. Anot jo, kai veiksmas vyksta mūsų teritorijoje prieš mus, o agresorės valstybės Rusija ir Baltarusija dalyvauja siekdamos pakenkti, būtina pateikti „realią analizę su konkrečiais veiksmais, kurių bus imamasi“.
Jo nuomone, tokia retorika yra pavojingas signalas autoritariniams režimams, kurie „testuoja Lietuvos ir visos Europos Sąjungos atsparumą“. Jis ragino Lietuvos Vyriausybę imtis veiksmų, kurie būtų „labai nemalonūs“ Rusijai ir Baltarusijai, o ne apsiriboti tik diplomatinėmis notomis.
Rusijos turto panaudojimas
P. Auštrevičius apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba atidėjo sprendimą dėl užšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo Ukrainos reikmėms, perkeldama jį į kitus mėnesius.
Jis pažymėjo, kad sprendimą stabdo Belgija, kurioje „Euroclear“ įmonėje yra didžioji dalis užšaldyto turto (apie 180 mlrd. eurų), ir kuri jau uždirbo didelius pinigus iš šių aktyvų. Europarlamentaras nurodė, kad šiuo metu diskutuojama apie garantijas komerciniams bankams ir sąlygas, kad jei Rusija sumokės reparacijas, Ukrainai tektų grąžinti užšaldytus aktyvus.
P. Auštrevičius tokią situaciją pavadino „visiškai nesąmoninga“.
„Mes gelbėjam agresorių. Galvojom, kaip išgelbėti agresorių, kur kaip jau teisių finansinių juridinių nepažeisti, tuo tarpu, kaip agresorius ne tiktai jau Ukrainai grasina, bet visai Europos Sąjungai“, – teigia europarlamentaras.
Šiuo metu panaudojamas tik metinis prieaugis, kuris sudaro apie 3–5 mlrd. eurų, bet ne patys aktyvai.
O komentuodamas naujausią, 19-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą, europarlamentaras pripažino jį esant „solidžiu“, nes į jį įtraukta daugiau sankcionuotų įmonių ir sektorių, o Rusija dėl to sunerimo. Vis dėlto, jis pridūrė, kad „mes vis dar neužveržiam visų varžtų“ ir pavadino sankcijų režimą „chronišku“.
Petras Auštrevičius akcentavo, kad dabar ES turi parodyti vieningą politinę valią ir prisiimti lyderystę remiant Ukrainą, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2025 metais paramos Ukrainai sutarta skirti mažiau nei prieš metus.
