Petras Auštrevičius: „Lietuva pavojingai tolsta nuo demokratinių standartų“

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius sako, kad Lietuvoje vykstantys bandymai riboti žiniasklaidos laisvę kelia rimtą grėsmę demokratijai, o valdantieji žengia Orbano ir kitų autoritarinių lyderių pramintu keliu.

Radijo stoties FM99 eteryje apie tai kalbėjo Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Pašnekovą kalbino Liudas Ramanauskas. Laidoje „Europos Parlamentas iš pirmų lūpų“ aptarti tiek vidaus politikos procesai, tiek Europos vaidmuo sprendžiant Ukrainos karo ateitį.

Pasak P. Auštrevičiaus, valdančiosios koalicijos siūlomos LRT veiklą ribojančios pataisos yra pavojingas procesas. Anot europarlamentaro, tai manipuliacija teisės aktais, siekiant palenkti žiniasklaidą ir įtvirtinti įtaką valstybės institucijoms.

„Lietuva milžinišku greičiu juda ten, kur mes savęs nenorėtume matyti. Tai – atvirai demokratiją silpninantys žingsniai. Dabartinė valdanti dauguma manipuliuoja įstatymais, o prezidentūra, deja, tyli“, – teigė jis.

P. Auštrevičiaus teigimu, tylinti Prezidentūra tik didina įtampą ir kelia klausimų dėl konstitucinių demokratijos saugiklių veikimo.

Europarlamentaras mano, kad politiniai susitarimai dėl biudžeto tampa įrankiu spausti koalicijos partnerius ir stumti sprendimus, kurie kenkia viešajam interesui.

Europa turi liautis būti stebėtoja

Kalbant apie karą Ukrainoje, Petras Auštrevičius galvoja, kad Europa pernelyg pasyviai dalyvauja derybų procesuose.

„Europa liko stebėtoja. Tai pavojinga, nes ateities sprendimus dėl Ukrainos lemia kiti – Vašingtonas ir Maskva. Jei neperimsime iniciatyvos, būsime tik komentatoriai“, – sakė jis.

Politikas taip pat paminėjo ir nesąžiningą kai kurių ES šalių poziciją, kurios vilkina Rusijos užšaldytų aktyvų panaudojimą Ukrainos reikmėms.

Europarlamentaras norėtų, kad Europos Komisija ryžtingiau reaguotų į Baltarusijos režimo keliamas hibridines grėsmes – nuo migrantų instrumentalizavimo iki kontrabandinių srautų ir kibernetinių incidentų.

Anot politiko, regioninė Lietuvos ir Lenkijos koordinacija nėra pakankama, o ES institucijų spaudimas Minsko režimui turėtų būti gerokai griežtesnis.

Žurnalistinis tyrimas „Veni, Vidi… Vičiūnai“ Kaune