Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Radijo stoties FM99 eteryje kalbėjomės su europarlamentaru Petru Auštrevičiumi, su kuriuos aptarėme šių dienų aktualijas.
Antradienį Briuselyje vyko speciali EP plenarinė sesija 1000-iui Ukrainos pasipriešinimo Rusijai dienų paminėti. Į EP narius iš Ukrainos kreipėsi šalies prezidentas Volodymiras Zelenskis.
ES ir Europos Parlamentas nuo pirmosios Rusijos agresijos prieš Ukrainą dienos 2022 m. vasario 24 d. rėmė Ukrainos pasipriešinimą ir smerkė Rusijos karą, įvedė jai sankcijas, o Ukrainai skyrė politinę, humanitarinę, karinę ir finansinę pagalbą. Europos Parlamentas taip pat atkakliai palaikė Ukrainos pastangas įstoti į ES ir ne kartą ragino ES valstybes pradėti narystės derybas. Be to, europarlamentarai yra pažymėję, kad Rusija turi finansiškai atlyginti Ukrainoje padarytą žalą, o ES pasinaudoti konfiskuotu Maskvos valstybiniu turtu Ukrainos paramai.
Kaip sakė Petras Auštrevičius 1000 dienų aktyvaus karo prieš Ukrainą daro savo ir kolegų reakcija matant Ukrainos prezidentą ekrane buvo emocionali.
„Zelenskis užima išskirtinę vietą pasaulio lyderių tarpe, tai žmogus, kuris savo asmeniu atstovauja visą tautą besipriešinančią blogiui, o to blogio vardą mes visi žinome. Zelenskis pasakė pora svarbių dalykų, kad priešas yra sulaikytas ir negalime Europoje jaustis saugiai. Ukrainos prezidentas apie ateinančius metus kalbėjo labai optimistiškai, kai gali būti pasiektas taikos susirinkimas. Tik stipri Ukraina gali pasiekti taikos susitarimą,“ – galvoja P. Auštrevičius.
Nuo plataus masto invazijos pradžios Europos Sąjunga ir jos valstybės narės sutelkė beprecedentę ekonominę, humanitarinę ir karinę pagalbą Ukrainai ir ukrainiečiams, kurios bendra suma jau pasiekė apie 124 mlrd. eurų.
D. Trumpas save pristatė kaip potencialų sėkmingų derybų dėl taikos tarpininką, gyrėsi, jog galėtų greitai pasiekti taiką. Jo numanomo taikos plano projektas išlieka neaiškus, nors žiniasklaidos pranešimuose teigiama, jog tarp taikos sąlygų galimas Ukrainos narystės NATO atidėjimas 20 metų, fronto linijos „įšaldymas“ ir demilitarizuotos zonos rytuose, kurioje tarnautų Europos kariai, sukūrimas. Petras Auštrevičius mano, kad JAV sumažins savo paramą Ukrainai, todėl Europa turės daugiau remti užpultą valstybę.
„Donaldo Trumpo administracija gali peržiūrėti paramą Ukrainai ir ji gali sumažėti. Finansinė parama bus mažesnė, gali sumažėti ir karinė parama ir kas tai kompensuos. Tuomet Ukraina neturės nei ginklų nei finansinių resursų išlikti nepriklausome valstybe. Todėl Europai reikia galvoti kaip kompensuoti vieno didžiausio donoro Ukrainai pasitraukimą. Kitais metais mes turėsi daug papildomų sprendimų priimti, kad galėtume kompensuoti galimą JAV paramos sumažėjimą Ukrainai. Tam reikės ir finansinių resursų, ir politinės inžinerijos sprendimų, – apie ateinančius metus pasakoja europarlamentaras.
Laida paruošta bendradarbiaujant su EP frakcija Atnaujinkime Europą/Renew Europe
