Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Energetinė Lietuvos nepriklausomybė sparčiai kuriama, tuo tarpu, didžioji kaimynė Rusija kryptingai skleidžia informaciją ir formuoja nuomonę, kad tai – šalies gyventojams ne itin reikalingas ir neapsimokantis sprendimas. Kaip suprasti informacijos srautą ir įvertinti nepriklausomybės kainą, matuojamą ne tik pinigais?
Lietuva pamažu ir negailestingai skiriasi su didžiąja kaimyne Rusija, vis dažniau kalbama ne tik apie naftos ar dujų, bet ir elektros tinklų atskyrimą. Lietuva kartu su Lenkija jau nutiesė „LitPol Link“ liniją. Naujoji 500 MW elektros jungtis „LitPol Link“ pirmą kartą istorijoje sujungia Lietuvos bei Lenkijos elektros sistemas ir sudaro sąlygas elektrai tekėti iš Vakarų Europos į Baltijos šalis, ir atvirkščiai. Projektą nuo 2008 metų įgyvendino Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir PSE. Tuo tarpu, šalies ir užsienio energetikos ekspertai teigia, kad elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ ir jungties su Švedija „NordBalt“, kurios galia siekia 700 MW, sukūrimas – tai dar vienas istorinis žingsnis.
Ar integracija į Vakarų Europos energetinius tinklus gali padėti sutaupyti? Toks klausimas kyla dažnam šalies gyventojui, nesusipažinusiam su projekto tikslingumo analize. Žaliųjų atstovas Europos Parlamente, liuksemburgietis Claude Turmes sako, kad britams elektros energijos kainos išlieka 30 proc. nei „Nord Pool“ biržos dalyviams, kurioje yra ir Lietuva:
„30 proc. didesnės kainos nei Berlyne ar Paryžiuje – Jungtinės Karalystės pramonė moka daugiau už elektrą nei Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos ar Nyderlandų industrija. Kodėl taip yra? Nes Britų vyriausybė dėl ideologinių priežasčių prieštarauja tam, kad ES dirbtų darniau ir kartu. Mes negalime britų priversti dirbti drauge; kiekvieną kartą susitikus sakom, kad drauge dirbti yra ir pigiau, ir naudingiau. O jie atšauna, jog nuspręs patys. Tai klaidinga. Galima sumažinti kainas buitiniams vartotojams. Jeigu turi didelę energetinę sistemą, vartojimo pikai vienu metu visose vietose neatsiras – rezervus gali naudoti skirtingus. Jeigu yra energijos perteklius vienam krašte, ten, kur yra trūkumas, perduoti gali nedelsiant. Tai vadinama taupymu. Sujungus Baltijos šalis su Suomija (Estija jau turi jungtį su Suomija), Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („Litgrid“), jūs gaunate prieigą prie pigiausių šaltinių visoje ES. Kainos mažėti privalo.“
Ekonominis argumentas keičiant energetinę sistemą vienoje ar kitoje šalyje veikia itin dažnai. Ekonominė logika paprasta: daugiau perkantis pirkėjas gauna žemesnę kainą. Kitas įrankis – politika. Galingesnės šalys turi daugiau galimybių prieiti prie tiekėjų ir tikėtis palankesnių sąlygų. O mažesniems visada sunkiau. Tai labai gerai matėsi tada, kai reikėdavo kalbėti su Rusija.
Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Laurynas Kasčiūnas, prisimindamas Lietuvos integracijos į Vakarų energetinę sistemą žingsnius, sako, kad „per pastaruosius 5 metus Rusija kalė mums į galvą, kad nereikia daryti jokių investicijų į energetinę nepriklausomybę. Buvo siūloma derėtis, kalbėtis su „Gazprom“, prašyti nuolaidų. Toks šnekėjimas buvo intensyvus, o dalį mūsų visuomenės paveikė. Tačiau priėmėme tinkamus sprendimus nuo pat 2009 metų. Visų pirma, susigrąžinome dujų vamzdynus į savo rankas – juk prieš tai neturėjome jokių laisvių savo energetinėje sistemoje. Jeigu jų nebūtumėm susigrąžinę atgal, tuomet naujojo SGD terminalo integracija būtų žymiai sudėtingesnė. Skirtumas akivaizdus – jeigu prieš 5 metus mes buvome visiškai priklausomi nuo vieno tiekėjo („Gazprom“), šiandien mes turime neribotas teorines galimybes pirkti dujas iš bet kurio tiekėjo pasaulyje.“
„Dujų rinkos pertvarka Lietuvoje – sėkmės istorija. Mes galbūt kartais tai per mažai vertiname. Netrukus pakeisime ir elektros rinką, visi namų darbai padaryti – naujos jungtys su Švedija ir Lenkija leis mums būti savarankiškiems“ – sako L. Kasčiūnas, Rytų Europos studijų centro vadovas.
Tačiau nors, rodos, Lietuva ir vaduojasi iš ekonominių Rusijos gniaužtų, propaganda iš kaimynės rytuose lūpų neblėsta. „Ką Rusija darys toliau? Ji ir toliau teigia, kad Lietuva yra nepavykusi valstybė, nepaisant savo sėkmės dujų ar elektros tinklų pertvarkose. V. Putinas 2015 metais du kartus (vieną kartą Čikagoje, kitą – Kaliningrade) pasakė, kad Lietuvoje gyvena 1,5 mln. gyventojų. Ir tai ne šiaip sau suklydimas. Siunčiama žinutė, kad ne tik Lietuva, bet visos trys Baltijos šalys yra žlungančios valstybės. Nors ir negalima paneigti emigracijos, prastos demografinės situacijos fakto, tačiau jie tai, iškraipydami faktus, panaudoja bandydami pasakyt, kad Lietuva nepriklausomybės nebuvo verta“ – pasakoja Laurynas Kasčiūnas.
Rusija besielgdama grėsmingai sutelkia ES. Šiame kontekste didžiosios šalys pripažįsta, kad reikia papildomų pastangų ir instrumentų užtikrinti energijos tiekimą ES. Čia galima įžvelgti paralelę su euru – žengus vieną žingsnį, ES reikėjo eiti toliau, kad euras, kaip valiuta, veiktų. Energetikoje tas pats – žengus vieną žingsnį, turi žengti ir kitą.
Kaip matomas siekis Lietuvai būti energetiškai nepriklausomai iš Briuselio, Europos Parlamento būstinės? EP pirmininko Martino Šulco patarėjas užsienio politikai Arnoldas Pranckevičius sako: „Lietuvai tai yra tektoniniai, esminiai sprendimai, garantuojantys regiono energetinę nepriklausomybę ilgam. Ir nors ES daug jėgų ir lėšų skiria inovacijoms, energetiniams projektams, Lietuvos pastangos išsivaduoti, nebebūti „energetine salele“ puikiai matosi visos Europos kontekste. Tai pasitikėjimo savimi ženklas. Beje, įdomu pastebėti, kad per kelerius metus kardinaliai pasikeitė „Gazprom“ padėtis Europos energetikos versle. Europoje Norvegijos „Statoil“ jau keletą mėnesių yra pirmoje vietoje – tai didžiausias dujų tiekėjas (anksčiau joje ilgą laiką buvo Rusijos „Gazprom“).“
Diskusijų išvengti nepavyks – pagal Lisabonos sutartį visos šalys narės turi pačios spręsti dėl pirminio energijos šaltinio balanso. Tačiau einama bendros rinkos link. Kaip teigia energetikai ir politologai, tai sukurs naujus elektros energijos importo ir eksporto kelius regione, panaikins Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetinę izoliaciją, padidins konkurenciją elektros rinkoje ir paskatins mažesnes elektros kainas Lietuvos vartotojams.
Laidą parengė Liudas Ramanauskas
