Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Radijo laidų ciklas „Pilietiškumo dėlionė“ – pažvelkime į pilietiškumo sąvoką, apimančią ne vieną aspektą: tai ir piliečio pareigos savo valstybei, tautai, vertybinė moralinė skalė, pagarba šalies istorijai, valstybės simboliams, dalyvavimas kuriant savo šalies ateitį.
Bendruomenė ir bendruomeniškumas vienas pagrindinių vienas pagrindinių atviros visuomenės bruožų. Koks jis šiandien? Ar tvirtas šalyje bendruomeniškumo pagrindas? Ką gali vienas žmogus? Apie tai laidoje pokalbis su Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininku Rimantu Raškausku, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininke Guoda Burokiene bei Balsių bendruomenės pirmininku Rimantu Micka.
Kiekvienas iš mūsų esame tam tikros bendruomenės nariai. Sakoma, kad bendruomenė tai žmonių grupė, kurią sieja emociniai ryšiai ir bendrumo jausmas. Be to, kalbant apie bendruomenę, neretai vartojama panaši sąvoka – „bendrija“. Bendruomenė – tai geografinė teritorija su panašiomis politinėmis teisinėmis sistemomis, socialinio prasmingumo tam tikrų santykių, tradicijų, normų ir elgesio sferoje forma, struktūra bendroms problemoms spręsti bei siekti bendrų tikslų.
Organizuotos bendruomenės yra vienas pagrindinių atviros visuomenės veiksnių. Šiandieninėje visuomenėje susiduriama su vis gausėjančiomis socialinėmis problemomis: didėjančia socialine diferenciacija, socialiniu neteisingumu, skurdu, nedarbu, rasine segregacija, migracijos keliamomis problemomis tiek pačiam asmeniui, tek jo šeimai bei bendruomenei, iš kurios išvyko ir į kurią atvyko, bendruomenių nykimu ir su tuo susijusiu asmens nesaugumu. Plėtojant atsaką į šių multidimensinių problemų sprendimą vis labiau akcentuojamas prevencinis darbas, bendruomenių stiprinimas ir bendruomeniškumo ugdymas.
Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininku Rimantas Raškauskas sako, kad bedruomeniškumas yra bendro darymas, o pilietiškumas tai savo valstybės saugojimas, nors bendruomeniškumo tradicijos Lietuvoje vystomos labai stipriomis jų pavadinti negalime. Tiesa, ir vienas žmogus gali veikti. „Aktyvūs bendruomenės nariai yra tada kai jie kažką kartu veikia. Organizuoja nemokamus darbus, talkas, kurie buria žmones toje teritorijoje, kur jie gyvena. Tai stiprina bendruomenę bei kuria valstybę“, – sako R.Raškauskas.
Visoje Lietuvoje gerai žinoma Balsių bendruomenė susikūrė prieš ketvirtį amžiaus tam, kad vietos problemos būtų sprendžiamos vietoje. Balsiai – tai šiaurinėje Vilniaus miesto Verkių seniūnijos dalyje įsikūręs individualių gyvenamųjų namų mikrorajonas su gretimai esančiais kaimais. Didžiulė teritorija tarsi įrėminta: iš pietų supa Verkių regioninis parkas, vakaruose – nuostabiai žalias Balsio ežeras, rytuose -Neries vingiai, šiaurėje – baigiasi ties Vilniaus m. riba. Kadangi besikuriantys gyventojai susidūrė su begalę problemų, tad joms spręsti 2002 m. buvo įkurta Visuomeninė organizacija Balsių bendruomenė. Bendruomenės taryba savo veikloje užsibrėžė gana ambicingus planus, kuriuos sėkmingai vykdo iki šiol.
Balsių bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka sako: „pas mus visai nėra savivaldos. Bedruomenininkai atlieka žemutinės savivaldos funkcijas. Savivalda yra vietos seniūnija. Pvz.: Lenkijoje yra viršaitis. Jo pareigos yra suburti žmones, organizuoti jiems renginius bei viską spręsti ir daryti vietoje. PAs mus tai bandoma išspręsti savanoriškais pagrindais. Todėl pas mus nėra daug lyderių, kurie gali visą gyvenimą paaukoti, kad aplinkiniams būtų gerai. Bendruomeniškumo idėja yra tai, kad kaip pritraukti jaunimą žmonės, kad jie dalyvautų. Tačiau jiems reikia matyti kaip auga lyderis, kaip bendruomenėje procesai gerėja.“
Tuo tarpu Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkei Guodai Burokienei nerimą kelia Savivaldos įstatymas, kurioje bendruomenė kaip institucija yra išbraukta. Paliktas tik seniūnaitis. „Bendruomenės, kaip niekur Europoje yra asociacijos ir jos veikia pagal Asociacijos įstatymą Lietuvos ir yra priskiriamos kaip ir visos kitos nevyriausybinėms organizacijoms. Nesvarbu, kad bendruomenės užsiima ir kelių tvarkymu, socialine priežiūra, vaikų ir jaunimo užimtumu taip pat renginių organizavimu“, – pasakoja G. Burokienė.
Reikalingi sprendimai, kurie perduotų funkcijas svarbų vaidmenį atliekančioms bendruomenėms, nes jos yra realios savivaldos ir demokratinio valdymo išraiška.
Laidą kūrė Vida Grišmanauskienė 
