Klausyti gyvai

17:00 - 18:00

Savaitgalio promenada

„Pilietiškumo dėlionė“ – D. Radzevičius: „nemokamų pietų nebūna – saviraiškos laisvė ir atsakomybė“

Radijo laidų ciklas „Pilietiškumo dėlionė – pažvelkime į pilietiškumo sąvoką, apimančią ne vieną aspektą: tai ir piliečio pareigos savo valstybei, tautai, vertybinė moralinė skalė, pagarba šalies istorijai, valstybės simboliams, dalyvavimas kuriant savo šalies ateitį.

 

Šios laidos tema –  saviraiškos laisvė ir atsakomybė. Apie tai pokalbis su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi bei Seimo nariu Laurynu Kasčiūnu. Kokią įtaką visuomenei daro agresyvių bei negatyvių žmonių viešų minčių reiškimas bei idėjos? Apie tai klausykite laidoje. 

 

OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius

Kaip suderinti saviraiškos ir  spaudos laisvę su atsakomybe pasakoja Dainius Radzevičius:  „kalbėdamas apie spaudos laisvę pasakysiu tai, kad yra du radikalūs požiūriai. Vieni gina besąlygišką žodžio laisvę – tada galima sakyti, ką nori, transliuoti ką nori. Rodyti net ir pornografiją. Tačiau yra ir kitas požiūris, kuris yra nemažiau gajus. Jo idėja yra tokia, kad vieša erdvė pakankamai išvalyta ir sutvarkyta. Joje turi būti tik teisingi, patikrinti dalykai, kuriuos nusprendžia tam tikras elitas ar darbuotojai. Mano nuomone šie abu požiūriai demokratinei kultūringai valstybei ir visuomenei yra nepriimtini“.

 

„Sveikas protas sako, kad negalima kalbėti apie apribojimus ar savireguliacija, kol nėra garantuota laisvė. Tačiau ne atvirkščiai, kaip kartais mūsų politikai sako, jog pirmiausiai reikia viską riboti, o tada žiūrėsim gal ką nors ir leisim ,“ – teigia D.Radzevičius.

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Lauryno Kasčiūno siūlymą sukonkretinti įstatymo reikalavimą dėl rusiškos produkcijos transliavimo apimčių. Visuomenės informavimo įstatyme tarp televizijos programoms keliamų reikalavimų yra numatyti programų turinio kilmės limitai. Pagal šio įstatymo 38 straipsnio 8 dalį, televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams.

 

„Daryti išvadą, kad ne visose televizijos programose yra laikomasi Visuomenės informavimo įstatymo 38 straipsnio 8 dalyje nustatyto reikalavimo, nėra teisinio pagrindo, nes šio straipsnio vykdymas yra apibrėžtas sąlyga „kai tai įmanoma“. Kad išvengtume įstatymo interpretavimo, įregistravome Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kurioje neliktų žodžių junginio „kai tai įmanoma“, sukuriančio galimybę išsisukti nuo įstatymo reikalavimo taikyti rusiškos produkcijos transliavimo limitą“, – sako Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

lietuvan
Šios laidos tema – saviraiškos laisvė ir atsakomybė

Kalbėdamas apie tokias įstatymo pataisas Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius teigia: „tokios įstatyminės nuostatos gali būti pagrindas diskusijai. Kaip mes ir kaip investuojame į kokybišką turinį, kaip alternatyvą ne kokybei ir kiek tas kokybiškas turinys yra prieinamas. Kodėl žmonės neperka geresnių žiniasklaidos produktų, kodėl neperka brangesnių laikraščių bei kodėl neina į brangius teatrus? Pagrindinė priežastis, dėl to, kad žmonės nėra turtingi. Kai svarsto Seime įstatymą, kaip visuomenę padaryti pozityvesnę, kultūringesnę. Aš politikams sakau atvirai – pradėkite nuo paketų dalinimo. Skirkite 30-50 eurų kiekvienam žmogui, kuris gauna mažiau negu minimalią algą per mėnesį, kad jis galėtų įsigyti knygų, nueiti į teatrą. Tai bus geriausiai ką jūs galėsite padaryti, kad žmogus atsiplėštų nuo pigaus ir prasto turinio, kuris dažnai yra nemokamas, bet nemokamų pietų nebūna ir nueiti į ten, kur kainuoja šiek tiek brangiau. Tokiu būdu galima padėti žmogui pajusti skirtumą – čia būtų pozityvas. O įstatymu tą sureguliuoti tikrai labai sudėtinga“.

 

TSLKD-Kasciunas-2-1024x576
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas pasakoja kodėl kilo noras keisti Visuomenės informavimo įstatymą: gyvename sudėtingais informaciniais laikais. Turime Rytų kaimyną, kuris dažnai informacinę politiką traktuoja, kaip galimybę skleisti savo propagandą. Gyvenant informacinio karo fone, reikia įsivertinti ar mūsų teisinė bazė suteikia pakankamai instrumentų atlaikyti propagandos atakas. Stiprinti visuomenės imunitetą propagandai. Todėl pradėjome nagrinėti Visuomenės informavimo įstatymą, lyginti jį su kitu ES narių esančių Rusijos kaimynystėje. Pastebėjome, kad mūsų įstatymas yra labai liberalus ir lankstus.“

Pastaraisiais metais Lietuvos televizijos kanaluose pastebimas gerokai išaugęs transliuojamos rusiškos produkcijos kiekis. 2007 m. per vieną sausio mėnesio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, tuo tarpu 2016 m. – 151 valandą, 2017 m. – 198 valandas. Daugiausia tai Rusijoje sukurti serialai.

2017 m. kovo mėnesį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalį (35,5–38 proc.) bendro televizijos programos laiko per savaitę ir maždaug pusę (44–49 proc.) per dieną rusiškai produkcijai skiria du šalies televizijos kanalai. Tuo tarpu Europos kūriniams (išskyrus lietuviškus) tie patys du televizijos kanalai skiria 15–22 proc. eterio laiko per savaitę ir 10–14 proc. per dieną.

spaudos-fondas-naujas-61-intern-27

Laidą kūrė Liudas Ramanauskas.

Kitos naujienos

Šįvakar visi keliai – į Rotušės aikštę. Vakaro tamsa apgaubta Dzūkijos sostinė 20 val. miestelėnu...

Sostinėje kai kurie daugiabučiai jau šildosi. Kaip Alytuje? Kiek kainuos šildymas ir ar jau verta jungti,...

Šį sekmadienį Pasaulinės gyvūnų globos dienos minėjimas Alytuje.

Po dviejų skaudžių pralaimėjimų DFK "Dainava" bandys grįžti į pergalių kelią Alytaus miesto stadi...