Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Radijo laidų ciklas „Pilietiškumo dėlionė“ – pažvelkime į pilietiškumo sąvoką, apimančią ne vieną aspektą: tai ir piliečio pareigos savo valstybei, tautai, vertybinė moralinė skalė, pagarba šalies istorijai, valstybės simboliams, dalyvavimas kuriant savo šalies ateitį.
„Pilietiškumo dėlionėje“ pokalbis apie gyventojų pilietiškumą su mokslų daktare Ieva Petronyte. Lietuvių pilietinė galia per pastaruosius metus išaugo, ėmėme geriau vertinti savo asmeninę, visuomeninių organizacijų, bendruomenių, „paprastų žmonių“ daromą įtaką visuomenėje priimamiems sprendimams. Pagal 2016 m. gruodžio mėnesį atliktos reprezentatyvios visuomenės apklausos rezultatus apskaičiuotas 2016 m. Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas paaugo 3,6 punkto ir siekia 37,0 balus (indekso vidutinė reikšmė 2015 m. – 33,4). Labiausiai šį pokytį lėmė vienos iš sudedamųjų indekso dalių – pilietinės įtakos suvokimo visuomenėje – augimas: pilietinės įtakos suvokimo indeksas pernai paaugo 10,5 punkto ir siekia 55,2 balų (vidutinė šio indekso reikšmė 2015 m. – 44,7).
Šiandien pristatomo Lietuvos visuomenės 2016 m. Pilietinės galios indekso tyrimo duomenys rodo, jog po 2016-ųjų Seimo rinkimų Lietuvoje ženkliai išaugo gyventojų pilietinės įtakos vertinimas: lietuviai geriau ėmė vertinti savo asmeninę, visuomeninių organizacijų, bendruomenių, „paprastų žmonių“ daromą įtaką visuomenėje priimamiems sprendimams.
Pagal 2016 m. gruodžio mėnesį atliktos reprezentatyvios visuomenės apklausos rezultatus apskaičiuotas 2016 m. Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas paaugo 3,6 punkto ir siekia 37,0 balus (indekso vidutinė reikšmė 2015 m. – 33,4). Labiausiai šį pokytį lėmė vienos iš sudedamųjų indekso dalių – pilietinės įtakos suvokimo visuomenėje – augimas: pilietinės įtakos suvokimo indeksas pernai paaugo 10,5 punkto ir siekia 55,2 balų (vidutinė šio indekso reikšmė 2015 m. – 44,7).
„Nors pilietinės įtakos pajautimas augo visoje visuomenėje, didžiausi pokyčiai matyti jaunimo grupėse – tai gali būti siejama ir su plačiai 2016 m. rudenį socialiniuose tinkluose, interneto erdvėje, ypač tarp jaunimo, plitusiomis rinkimams skirtomis nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos atstovų inicijuotomis rinkiminio aktyvumo, domėjimosi skatinimo kampanijomis, debatais. Tikėtina, kad ne tik rinkimų rezultatai, bet ir pats informacinis laukas praėjusį rudenį, ypač socialiniuose tinkluose, turėjo reikšmės ir padėjo Lietuvos gyventojams sustiprinti savo pilietinės įtakos, galios keisti valstybėje priimamus sprendimus jausmą“ – sako Pilietinės visuomenės instituto direktorė, dr. Ieva Petronytė.
2016 m. Pilietinės galios indekso tyrime išskirtinis dėmesys skirtas 15-29 m. jaunimui. Ši amžiaus grupė ne tik pasižymi dar didesniu pilietinės įtakos suvokimu nei visa visuomenė, tačiau yra ir labiau nusiteikusi veikti visuomenėje kilus problemoms. Tyrimas atskleidė, kad bendroji jaunimo pilietinė galia itin stipriai koreliuoja su jų mokymosi vidurinėje mokykloje rezultatais: vienu balu didesnis pažymių vidurkis padidina pilietinę galią vidutiniškai 2,5 balo, o pilietinio aktyvumo indeksą – net 6,5 balo. Kaip ir visoje visuomenėje, jaunimo pilietinę galią itin didina dalyvavimas visuomeninėse organizacijose: kuo daugiau įvairių tipų organizacijose dalyvauja jaunuoliai, tuo didesnė jų pilietinė galia.
Čia ypač svarbus vaidmuo tenka ir jaunimo organizacijoms: kaip rodo duomenys, jaunuolių, kurie šiuo metu dalyvauja jaunimo organizacijose pilietinės galios indekso reikšmė yra 58,1, tai yra net 20 balų didesnė, už tų jaunų Lietuvos gyventojų, kurie niekada neturėjo tokios dalyvavimo patirties (jų reikšmė 38,0). Taip pat yra teigiamas ryšys tarp jaunimo dalyvavimo patirties popamokinėse, neformaliojo ugdymo veiklose tiek mokykloje, tiek už mokyklos ribų bei jų pilietinės galios: jaunimo, kuris nedalyvavo tokiose veiklose pilietinės galios indeksas tesudaro 36,1, o tų, kurie dalyvavo ar dalyvauja net keliose neformaliojo ugdymo veiklose, indekso vidurkis yra 49,7. Kaip ir Pilietinės galios indekso atveju, tiek dalyvavimo patirtis jaunimo organizacijose, tiek popamokinėse, neformaliojo ugdymo veiklose teigiamai koreliuoja su mokymosi mokykloje rezultatais.
Laidą parengė Vida Grišmanauskienė.
