Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Radijo laidų ciklas „Pilietiškumo dėlionė“ – pažvelkime į pilietiškumo sąvoką, apimančią ne vieną aspektą: tai ir piliečio pareigos savo valstybei, tautai, vertybinė moralinė skalė, pagarba šalies istorijai, valstybės simboliams, dalyvavimas kuriant savo šalies ateitį.
Šiandien laidoje pokalbis apie žmogaus teises. Šiais laikais jau mažėja abejingumas ir didėja supratimas, kad užtikrinti žmogaus prigimtines teises yra svarbu ir būtina.
2016 metais didėjo į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą besikreipiančių asmenų skaičius. Dėl galimai pažeistų lygių galimybių ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais kreiptasi net 607 kartus. Moterys kreipėsi šiek tiek dažniau nei vyrai (41 proc. ir 39 proc. visų pareiškėjų). Daugiausiai kreipimųsi gauta dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu(202), mažiausiai – dėl tikėjimo (1).
Kaip sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė: „Daugėja suinteresuotų žmonių, kurie nori atstatyti neteisybę ir sužinoti, kad jiems priklauso. Šiais metais, palyginus su ankstesniais metais esame gavę daugiausiai kreipimųsi. Iš viso 607, iš jų beveik 300 atsakėme nepradėję tyrimo. O dar daugiau nei 300 kreipimųsi buvo pradėti tyrimai, dėl galimo pažeidimo lygių galimybių srityje“.
Pažymėtina, kad daugėjo kreipimųsi dėl daugialypės diskriminacijos, kai situacija, dėl kurios kreipiamasi, apėmė daugiau nei vieną diskriminacijos pagrindą (net 30 proc. visų skundų dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu apėmė ir lyties pagrindą).
„Net 60 procentų Lietuvos gyventojų mano, kad informacijos apie žmogaus teises jie turi pakankamai. Tačiau, kai mes kalbame apie konkrečius žmogaus teisų pažeidimus ir ar žino žmonės, kur kreiptis jeigu jų teisės yra pažeistos, tai net penktadalis žmonių, kurie manė, kad jų teisės pažeistos, nežinojo kur kreiptis, “ – sakėŽmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotoja Natalija Bitiukova.
Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dažniausiai gyventojai kreipėsi dėl galimos diskriminacijos vartotojų teisių apsaugos (162 kreipimaisi) ir darbo santykių (155 kreipimaisi) srityse. 2016 metai išsiskyrė skundų ir paklausimų dėl galimai moteris žeminančių reklamų ir diskriminuojančių darbo skelbimų skaičiumi. Be lyties, taip pat dažnai kreiptasi dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu (81), ženkliai didėjo kreipimųsi negalios pagrindu skaičius (80). Kitais pagrindais kreiptasi mažiau: dėl socialinės padėties kreiptasi 25, dėl tautybės – 22, dėl kalbos – 16, dėl įsitikinimų ar pažiūrų – 12, dėl lytinės orientacijos – 10, dėl etninės priklausomybės – 9, dėl rasės ir dėl religijos – po5, dėl kilmės – 4kartus. Pažymėtina, kad daugėjo kreipimųsi dėl daugialypės diskriminacijos, kai situacija, dėl kurios kreipiamasi, apėmė daugiau nei vieną diskriminacijos pagrindą (net 30 proc. visų skundų dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu apėmė ir lyties pagrindą).
Nors lyčių lygybė yra pripažįstama vertybe ir visoje Europos Sąjungoje, tačiau dabar esame tik pusiaukelėje link visuomenės, kurioje ši vertybė būtų įtvirtina. Lietuva, kurios indekso reikšmė yra 43,6 (kai 1 reiškia visišką nelygybę, o 100 – visišką lygybę), nesiekia bendro 27 ES šalių vidurkio, kuris yra 54, ir yra 18-oje vietoje.
Laidą kūrė Vida Grišmanauskienė
