Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Radijo laidų ciklas „Pilietiškumo dėlionė“ – pažvelkime į pilietiškumo sąvoką, apimančią ne vieną aspektą: tai ir piliečio pareigos savo valstybei, tautai, vertybinė moralinė skalė, pagarba šalies istorijai, valstybės simboliams, dalyvavimas kuriant savo šalies ateitį.
Šios laidos tema – seksualinio priekabiavimo skandalai. Seksualinio priekabiavimo apraiškų daugėja tiek Lietuvoje tiek užsienyje. Apie tai vis garsiau prabyla ir aukos. Taip kilo ir judėjimas #metoo, kuris parodė, kad daugybė žmonių tai patyrė ir negalėjo viešai kalbėti. Laidoje „Pilietiškumo dėlionė“ vyko pokalbis su Lygių galimybių plėtros centro eksperte Margarita Jankauskaite.
Judėjimas, prasidėjęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau tapo tikra globalia revoliucija ir pasiekė įvairias pasaulio šalis: D. Britaniją, Indiją, Lietuvą ir t. t. Prof. M. Abraham akcentavo, jog tokių judėjimų iškeliamas problemas, šiuolaikinėse visuomenėse aktualius klausimus spręsti bene labiausiai padeda sociologija.
Pasak Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės, didžioji problema yra tame, kad žmonės neskiria kur yra koketavimas, dėmesio parodymas, o kur yra smurtavimas prieš žmogų. Juk seksualinis priekabiavimas yra veiksmas, kuris nėra malonus, jis sukelia negatyvias emocijas ir pažemina žmogų. Neretai yra mėginama kaltinti auką, kad ji pati kalta, jog tai išprovokavo. Kuomet mes kalbame apie seksualinį priekabiavimą arba kitas smurto lyties pagrindu formas artimoje aplinkoje – auka niekaip negali išprovokuoti smurtautojo ar prievartautojo, nes sprendžia kitas žmogus ar daryti šitą veiksmą ar nedaryti. Tai visiškai nuo jo priklauso. Merginos ir moterys turi įsidėmėti, kad niekas neturi teisės jų žeminti ar prie jų priekabiauti.
Tuo tarpu kaip sako Tarptautinės sociologų asociacijos prezidentė, Hofstra universiteto sociologijos profesorė Margaret Abraham: „Turime tokią dominuojančią sistemą – galią turintys žmonės išsisukdavo, nes galėjo paveikti kitų gyvenimus ir karjeras. Anksčiau prabilti aukos negalėjo, nes to neleido sistema. Tačiau dabartinis judėjimas sako, kad taip tęstis nebegali – tai labai reikšmingas perėjimas iš privačios į viešąją erdvę, į viešumą iškeliant platesnes diskusijas apie smurtą ir seksualinę prievartą. Tam reikia daug drąsos, tačiau kartu tai reikalauja ir tam tikros atskaitomybės – iš visų susijusių pusių. “
O seimo narė Dovilė Šakalienė atkreipia dėmesį, kad apie netinkamą elgesį moterys prabyla vis dažniau ir tai rodo svarbius pokyčius visuomenėje, kur netinkamas elgesys iki šiol buvo toleruojamas. „Lietuvos moterys šiais metais daug kartų pasakė „gana“, iš tiesų tos visos garsios situacijos, kai moterys išdrįso pasipriešinti aukštą politinį statusą, aukštą socialinį statusą turintiems solidiems vyrams: nuo Panevėžio dramos teatro vadovo, režisieriaus Šarūno Barto iki Seimo narių Kęstučio Pūko ir Povilo Urbšio. Mus reikia ginti nuo smurto ir priekabiavimo, nes jo lygis Lietuvoje yra nepaprastai aukštas. Iniciatyva #metoo, atrodo, pereina į grotažymę enough (liet. užtenka)“, – aiškina D. Šakalienė.
Laidą kūrė Vida Grišmanauskienė 
