Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Radijo laidų ciklas „Pilietiškumo dėlionė“ – pažvelkime į pilietiškumo sąvoką, apimančią ne vieną aspektą: tai ir piliečio pareigos savo valstybei, tautai, vertybinė moralinė skalė, pagarba šalies istorijai, valstybės simboliams, dalyvavimas kuriant savo šalies ateitį.
XXI amžiuje kalbėti apie patriotiškumą kartais naivu, nes gyvename tautų kraustymosi, maišymosi, jungimosi arba kosmopolitizmo amžiuje. Technologijos sujungia viso pasaulio gyventojus. Šios aplinkybės turi nemažos įtakos tautinio identiteto išlaikymui ir patriotiškumui. O patriotiškumas – kultūrinė, emocinė sąsaja su tam tikra vietove ar valstybe. Tuo tarpu pilietiškumas – pareigų savo valstybei atlikimas. Dabar pilietiškumo ribos daug platesnės už valstybės teritoriją.
Žmogus gali būti sąmoningas pilietis visur, kur tik gyvena. Ar sąmoningi piliečiai turi patriotams būdingų bruožų? Tikrai taip, nes nesi patriotas, jei nesi sąmoningas pilietis. Tačiau gali būti sąmoningas pilietis nebūdamas patriotu. O žmogus gali atlikti visas piliečio prievoles, nejausdamas ypatingo ryšio su tėvyne. Todėl patriotizmas turi įvairių atspalvių ir prasmių, kartais sunkiai suderinamų ar susikertančių.
Pilietinės galios indekso tyrimai
Pilietinis institutas kasmet atlieka pilietinės galios indekso tyrimus. Buvo pristatyti ir 2015 metų tyrimo rezultatai. Tyrimas atskleidė, jog Lietuva vis dar neranda ar plačiai nepritaiko efektyvaus recepto pilietinei visuomenei stiprinti. Apskaičiuota 2015 m. pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė yra 33,4 balo iš 100 galimų ir rodo stagnuojančią pilietinės galios būklę (2014 m. ši pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė buvo 34,0 balo). Kaip sakė Pilietinio instituto direktorė, Vilniaus Universiteto tarptautinių santykių ir Politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Petronytė, stipri pilietinė visuomenė, ta, kuri padeda valstybei tiek ekonomiškai stiprėti, tiek yra valdoma gerai. Šiuose aspektuose Lietuvos visuomenė dar nėra stipri ir žmonės nepakankamai įsitraukia į bendruomeniškumo, tarpusavio pasitikėjimo santykius. Pilietinei visuomenei labai svarbu horizontalūs piliečių tinklai – bendravimas, nes Lietuvos gyventojai dar nėra pasirengę padėti vienas kitam ir veikti kartu. Tai ir viso pasaulio problema, nes vyksta individualėjimas – vieno asmens iškėlimas su savo teisėmis ir laisvėmis ir atsiskyrimas nuo bendruomenės. Šis procesas apsunkina pilietinės visuomenės stiprumą.
Pasak Ievos Petronytės grėsmės akivaizdoje žmonių patriotiškumas stipriai išauga: „Tarptautiniuose tyrimuose ir literatūroje nurodoma, kad žmonės yra linkę ginti savo šalį. Mes nesame tokie beviltiški, kaip esame linkę apie save galvoti. Mes galime niurzgėti, būti nepatenkinti, tačiau esant reikalui galime visi susitelkti ir įvykdyti pokyčius ir apsiginti“.
Valstybinės šventės ir pilietiškumas
Lietuvos valstybingumo šventės:
- Sausio 13–oji
- Vasario 16–oji
- Kovo 11–oji
- Liepos 6–oji
Šios dienos ne vienam kartais iškelia klausimus: kaip jas sieti su tautiniu tapatumu kaip švęsti, kokias tradicijas kurti praeities, istorinio laiko, prisiminimų ir globalizacijos kontekste. Į šiuos klausimus sau kiekvienas turėtų atsakyti, nes pilietiškumą kiekvienas suvokia skirtingai. Ypatingai šie skirtumai išryškėja tarp gimusių laisvoje Lietuvoje ir tą laisvę iškovojusių.
Viename straipsnių Povilas Gaidelis rašė: „Grubiai tariant, yra trys patriotų rūšys – mylintys žemę, tautą ir valstybę. Savo žemę (teritoriją) gina ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Mylintys savo žemę patriotai yra pati seniausia rūšis. Tačiau laikai keičiasi. Ateity gal teks kalbėti tik apie kultūrinį patriotizmą, nes ta savos žemės meilė labai supriešina pasaulio tautas. Mano nuomone, racionaliausiai mąsto patriotas, mylintis savo valstybę. Tokią valstybę, kokią jis sukūrė, puoselėja, palaiko, stiprina ir gina nuo priešų.“
Patriotiškumą ir pilietiškumą ugdo istorija
Vilius Kavaliauskas – knygų autorius, Lietuvos mylėtojas, žinomas žurnalistas ir garsus vertybių kolekcininkas, pripažintas valstybinių apdovanojimų tarptautinis ekspertas, pats apdovanotas už nuopelnus mūsų valstybei Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi. Autorius išleidęs jau daugiau nei 20 knygų. Vilius Kavaliauskas sako, kad istorijos mokomasi, kad nedarytume klaidų: „kai kūrėsi valstybė, nepaisant to, kad tai buvo sunkūs metai, visiem buvo ko pasimokyti. Žmonės viską darė neverčiami ir savo iniciatyva. Niekas nežinojo, kokia turi būti valstybė. Jie kūrė valstybę sau. Ir dabar mūsų pilietiškumas turėtų susidėti iš to, kad kiekvienas būtume atsakingas už tai, kur gyvename, kaip gyvename, kodėl mes gyvenam?“
Vilius Kavaliauskas Alytuje pristatė knygą apie pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną. Parodyta keletas istorinių asmenybių biografijų su Lietuvos istorijos vingiais. Knyga „Smetona“ tarpukario diplomatui, politikui ir literatui Juozui Urbšiui atminti. „Juozas Urbšys: gyvenimu liudiju istoriją“. Po knygos pristatymo V. Kavaliauskas sakė, kad istorijoje ieškome, kas sieja tavo šeimą, tavo gatvę, tavo kaimynus ir pažįstamus žmones: „mes visi vaikštome po istoriją. Visa mūsų karta.“
„Mano profesija žurnalistas ir ji yra labai dėkinga, nes per darbą sutinki labai daug žmonių, kurių gyvenimai yra labai įdomūs. Tas istorijas norisi papasakoti kitiems. Čia yra knyga su tokiais faktais, kurių Lietuvos skaitytojai nežinojo.Buvo labai įdomu dirbti prie šios knygos, nes ir pats labai daug ką sužinojau“,- kalbėjo knygos autorius Vilius Kavaliauskas.
Laidos klausykite pirmadienį po 10 valandos, o trečiadienį po 19 valandos. Laidos kartojamos, jas rasite ir internete www.fm99.lt Prie laidos finansavimo prisideda Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Laidą kūrė Vida Grišmanauskienė
