Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Radijo stoties FM99 eteryje laida „Pirmas puslapis“ apie tai, kokios aktualiausios naujienos šiandien pirmuosiuose naujienų portalų ir laikraščių puslapiuose.
„ALYTAUS NAUJIENOS”:
Šis pirmadienis, gegužės 15-oji, buvo paskutinė darbo diena Alytaus miesto savivaldybei pavaldžios viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos direktoriui Vitalijui Kovaliovui. Jo kadencija baigiasi birželio 30-ąją, tačiau poliklinikos direktorius miesto valdžios pasiprašė atleidžiamas anksčiau šalių susitarimu.
V.Kovaliovas, laimėjęs Alytaus miesto savivaldybės administracijos skelbtą konkursą, poliklinikai pradėjo vadovauti 2010-ųjų liepos pradžioje. Prieš tai dirbo Panevėžio teritorinės ligonių kasos Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vedėjo pavaduotoju. Tuomet į viešosios įstaigos Alytaus poliklinikos direktoriaus pareigas, vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, buvo paskirtas neterminuotam laikotarpiui. 2012-ųjų liepos 1-ąją įsigaliojo šio įstatymo pakeitimas, pagal kurį sveikatos priežiūros įstaigų vadovams numatyta penkerių metų kadencija. V.Kovaliovo vadovavimas poliklinikai baigiasi šių metų birželio 30-ąją. Alytaus miesto savivaldybės administracija jau paskelbusi konkursą poliklinikos direktoriaus pareigoms. V.Kovaliovas pernai rugsėjo pradžioje išėjo vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis treji metai. Į darbą turėjo grįžti šiemet gegužės 9-ąją. Tačiau iki gegužės 12-osios pasiprašė išleidžiamas kasmetinių mokamų atostogų. Artėjant grįžimo į darbą po vaiko priežiūros atostogų laikui V.Kovaliovas Alytaus miesto merui Vytautui Grigaravičiui pateikė prašymą jį atleisti iš darbo šalių susitarimu išmokant išeitinę išmoką atsižvelgiant į poliklinikoje dirbtą laikotarpį. Jis tikėjosi išeitinės išmokos už keturis mėnesius. Tačiau šalių susitarimu poliklinikos direktorius atleistas išmokant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Vakar, gegužės 15-ąją, buvo paskutinė V.Kovaliovo kaip Alytaus poliklinikos direktoriaus darbo diena.
„LIETUVOS ŽINIOS”:
Minske jautęs politinį spaudimą baltarusiškas Europos humanitarinis universitetas 2006 metais persikėlė į Lietuvą. Tačiau graži idėja kaimynų jaunimą ugdyti vakarietiškomis vertybėmis atsidūrė ties fiasko slenksčiu. Pastaruosius trejus metus universitetą temdo skandalai, vidiniai nesutarimai, finansiniai sunkumai. Stringa naujojo rektoriaus paieškos – pusmetį EHU nepavyko rasti tinkamo žmogaus. Iš universiteto traukiasi darbuotojai. Be kita ko, jame pradeda vyrauti prokremliškos nuotaikos.
„Lygiai po penkerių metų atsisveikinau su Europos humanitariniu universitetu. Kodėl? Turbūt reikėtų sakyti, kad nesutapo požiūriai. Nenoriu komentuoti svetimų požiūrių, todėl tik išdėstysiu savo. Mano požiūriu, prieš metus dar buvo galima bandyti gelbėti EHU savarankiškumą radikaliai jį pertvarkant, bet šiandien tai nebeįmanoma. Dabar EHU gali išgelbėti tik susijungimas, o jungtis būtų prasminga tik su VU. Pagaliau toks EHU, koks yra dabar, vargu ar atitinka Lietuvos interesus“, – taip savo feisbuko paskyroje gegužės 10 dieną paskelbė dr. Bernardas Gailius, EHU ėjęs administracijos vadovo pareigas.
„LIETUVOS RYTAS”:
Jeigu vyras nori turėti moters dokumentus arba, atvirkščiai, moteris – vyro, jiems nebereikia chirurgų – pakanka, jog pats asmuo tapatinasi su kita lytimi. Tokius dar neregėtus du sprendimus ką tik priėmė Vilniaus apylinkės teismas.
Pernai gruodį du piliečiai kreipėsi į Lietuvos gėjų lygą prašydami padėti jiems pakeisti moteriškus asmens tapatybės dokumentus į vyriškus. Jie turėjo psichiatro diagnozę, jog yra translyčiai, vartojo hormonus ir buvo užsienyje atlikę plastinės chirurgijos procedūrą – pašalinę krūtis. „Jūsų norui pritariu, tačiau nusiteikite, kad procesas bus ilgas: reikės pralaimėti du kartus Lietuvoje, o tuomet važiuosime į Strasbūrą, į Europos žmogaus teisių teismą“, – pasakė jiems Gėjų lygos žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius. Ir suklydo.
„FM99“:
Ne paslaptis, kad valdžios siekis iki smulkmenų reguliuoti, kur ir kada suaugę žmonės gali nusipirkti alaus, yra vienas iš klausimų, dėl kurio visuomenė norėtų platesnės diskusijos. Kad alkoholizmas yra blogai, ar, kad yra žmonių, turinčių problemų – niekas nesiginčija. Tačiau dalis visuomenės nori paklausti, ar neperlenkta lazda. Tikrai tam turime teisę. Tik kada paskutinį kartą valdžia šiuo klausimu turėjo sąžiningą diskusiją su visuomene? Diskusiją su oponentais, o ne parodomąją imitaciją, be jokios opozicijos? Sąžiningą diskusiją, o ne „neapykantos dviminutę“, kur kiekvienas prieštaraujantis yra apšaukiamas „alkoholiku“ ar „parsidavusiu“.