Klausyti gyvai

16:00 - 17:00

Ne tu vienas kelyje

„Pirmas puslapis“ – nori matyti vaiko pasiekimus mokykloje? Susimokėk!

Antradieniais „FM99“ eteryje klausykite „Pirmo puslapio“. Laidos metu Liudas Ramanauskas ir Emilis Lingė kalba apie pačias aktualiausias dienos naujienas, įvykius šalyje ir pasaulyje. „Pirmame puslapyje“ – spaudos apžvalga, analitika, specialistų ir straipsnių autorių komentarai.

Švietimo inovacijų ir technologijų asociacijos vertinimu, Lietuvoje elektroniniai dienynai turės tapti iš dalies mokama paslauga. Alternatyvūs problemos sprendimo būdai ilgalaikiam palaikymui reikalautų pernelyg didelių valstybės investicijų. Pasak asociacijos vykdomojo direktoriaus Rimvydo Jančiausko, Lietuva neturėtų sekti Latvijos ar Estijos pavyzdžiu, kur elektroninio dienyno paslauga yra mokama visiems vartotojams (tėvams).

Šiandien mūsų rinkoje jau sėkmingai konkuruoja trys paslaugų tiekėjai, kai bazinės paslaugos teikiamos nemokamai, o už papildomas imamas papildomas mokestis. Vienas iš tiekėjų – elektroninis dienynas „TAMO”, administruojamas „TAMO grupės”. Mitus apie kylančias kainas „FM99” eteryje išsklaidė Malvina Majauskaitė, „TAMO grupės” atstovė. Tačiau M. Majauskaitė pasakojo, kad naudojimasis mobiliąja „TAMO” dienyno aplikacija nuo šiol kainuos 1,5 euro per mėnesį visai šeimai. Klausykite laidos.

Liudas Ramanauskas ir Emilis Lingė ("FM99" nuotr.)
Liudas Ramanauskas ir Emilis Lingė („FM99” nuotr.)

Kitos dienos aktualijos

„Lietuvos rytas“: ant Kauno apygardos teismo teisėjų stalo atsidūrė viena mįslingiausių pastarojo dešimtmečio istorijų. Marijampolietis 35 metų Tadas Viselga kaltinamas nunuodijęs tris artimus žmones: tėvą ir dvi drauges. Kai 2011 metų gruodį Marijampolėje sustojo Tado Viselgos tėvo Vidmanto Viselgos širdis, niekas neįžvelgė jokio kriminalo. Ekspertai mirusiojo kraujyje aptiko labai didelę alkoholio dozę, todėl manyta, kad tai ir tapo mirties priežastimi. Po vyro laidotuvių sūnui atiteko butas. Tik po kelerių metų paaiškėjo, kad šis turtas ir galėjo tapti pagrindiniu marijampoliečio taikiniu, paskatinusiu nužudyti tėvą.

„Kauno diena“: „Nors man fizika nelabai patinka, čia įdomu”,- sakė Aida. „Įdomu, nes kitokia aplinka. Apie viską pasakoja mokslininkai, kurie žino ir domisi. Jei ko nesuprantame, paaiškina”,- papildė ją Deimantė. Merginos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos mokinės, Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN parodoje vakar lankėsi su klasės draugais. Mintis atvesti mokinius į Kauno technologijos universiteto „Santakos” slėnyje veikiančią parodą kilo gimnazijos fizikos mokytojai. „Sekame naujienas, kur vyksta tokie mokslo populiarinimo renginiai, ir stengiamės nuvažiuoti”,- sakė Eglė Milčė.

„Lietuvos rytas“: krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas mano pasielgęs teisingai neskirdamas Patriotų premijos (1500 eurų) filosofei Nerijai Putinaitei ir svarsto galimybę šio apdovanojimo iš viso atsisakyti. („Kaip vertinate kilusį šurmulį? Ar to tikėjotės? – „Lietuvos rytas” paklausė J.Oleko. – Atvirai kalbant, nesitikėjau. Patriotų premija nėra nacionalinė, kad būtų galima kelti tokį didelį triukšmą. Vis dėlto kažkas bando pasinaudoti, vieni – dėl politinių, kiti – galbūt dėl ne visai sėkmingų kūrybinių priežasčių. (…) Galbūt galiu sutikti su komisijos nuomone, kad knygos tema aktuali, o ji pati – lengvai skaitoma. Bet už tokius nuopelnus premija neskiriama”.

„Šiaulių kraštas“: vakar nacionalinį neterminuotą švietimo darbuotojų streiką pradėjo ir Šiaulių krašto švietimo įstaigos. Šiaulių mieste ir rajone tokių buvo dvylika. Nors streiko dienomis pedagogai praranda atlyginimą, jie nusiteikę streikuoti, kol pavyks derybos su Vyriausybe. Pasak Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės Rasos Jasmontienės, vakar Šiaulių mieste streikas vyko Didždvario, „Romuvos”, Simono Daukanto gimnazijose, Vinco Kudirkos, Ragainės, „Romuvos”, Dainų progimnazijose, darželiuose-lopšeliuose „Voveraitė” ir „Kregždutė”. Šiaulių rajone prie streiko prisijungė Meškuičių gimnazija, Daugėlių pagrindinė mokykla, Kuršėnų lopšelis-darželis „Eglutė”. Vienose įstaigose streikavo tik profsąjungų nariai, kitose narius palaikė ir nepriklausantys profsąjungoms

„Lietuvos žinios“: Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės artimiausių talkininkų komanda pastaruoju metu gerokai sumažėjo. Vis dėlto parlamento vadovės sekretoriatas tebėra didesnis nei jos kolegų iš Latvijos ir Estijos. Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės sekretoriate šiuo metu dirba septyni politinio pasitikėjimo tarnautojai. Kitų Baltijos šalių parlamentų vadovai verčiasi su kuklesnėmis talkininkų pajėgomis. Tiesa, Latvijos ir Estijos parlamentai yra mažesni nei mūsų Seimas. Opozicijos atstovai mano, kad Loreta Graužinienė galėtų dar labiau pasispausti ir savo komandos dydžiu lygiuotis bent jau į kolegę iš Latvijos. Esą jei prireiktų papildomų darbo rankų, visada galima pasitelkti Seimo kanceliarijos darbuotojus.

„Šiaulių kraštas“: Šiaulių rajono gyventojas Gediminas Kudla už operatyviai atliktą darbą padėkojo dviem Šiaulių apskrities Kelių policijos pareigūnams. Vasario 1-oji 28erių metų Gediminui Kudlai nebuvo sėkminga. Keliu Šiauliai-Gruzdžiai-Naujoji Akmenė automobilį „Opel Zafira” vairavusiam vyrui nuotaiką sugadino iš prieš jį važiavusios transporto priemonės priekabos, kurioje buvo vežamas krovinys, iškritęs akmenukas. Krisdamas jis suskaldė automobilio priekinį stiklą. Krovininį automobilį vairavęs vairuotojas nieko nepajuto ir ramiai nuvažiavo. Nukentėjėlis spėjo įsiminti priekabos valstybinius numerius.

„Vakarų ekspresas“: Kiek karvių šiandien nusipirktų mokytojas iš savo algos? Atsakymas į šį klausimą liūdnas – dažnas nė vienos. O tarpukariu, kai mokytojai buvo itin gerbiami ir uždirbdavo mažiausiai 350 litų, jie galėjo nupirkti dvi karves (viena kainavo maždaug 166 litus). Dabar gi už vieną gerą karvę prašoma ir 700 eurų. Pačių mokytojų teigimu, tiek į rankas dabar gauna retas kuris. Tad kas gi nutiko, kad viena gerbiamiausių tarpukario profesijų šiandien nepelnytai nuvertinta tiek finansiškai, tiek moraliai, o dėl oraus atlyginimo mokytojai turi kovoti streikais? Aukštas socialinis statusas, neginčytinas autoritetas – toks visuomenės sąmonėje įsitvirtinęs tarpukario Lietuvos mokytojo portretas.  Taigi nuo 350 iki 500 litų atlyginimą gaunantis mokytojas galėdavo išlaikyti šeimą ir padoriai gyventi. Be to, būti mokytoju tuomet buvo garbė, nes buvo akcentuojama, kad mokyti vaikus gali ne kiekvienas.

Laida „Pirmas puslapis“ parengta pagal naujienų agentūrų ELTA ir BNS bei „FM99“ žinių tarnybos informaciją.

Kitos naujienos

Žinai informaciją...

Pietų Lietuvoje prie Druskininkų esantis Raigardo pasienio punktas su Baltarusija bus uždarytas nuo kovo....

Knygų mugė 2024-ieji jau čia pat! FM99 kalbame su rašytoja, vertėja, dėstytoja Irena Buivydaite, ...

Grupės „Biplan“ muzikantai jau džiaugiasi į Lietuvą atkeliavusiomis naujomis vinilo plokštelėmis. Minint ...