Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Dažniausiai apie benamius pradedama kalbėti, kai jie maudosi fontanuose, trukdo kavinių lankytojams, ar nutikus tragiškoms istorijoms, kaip Rimanto Šaparnio mirtis.

„Valdžia žiūri į tuos žmones kaip į kokius šiukšles, jeigu žmogui ištiestų ranką ir gal net paspaustų, kad daryk taip, ar anaip, tai gal ir nebūtų tokių nakvynės namų“, – svarsto Mindaugas, Alytaus nakvynės namuose praleidęs apie aštuonerius metus.

Alytuje, kaip ir visoje Lietuvoje benamių daugėja, tačiau bendros šalies strategijos problemai spręsti nėra. Nors veikiantys sprendimai, kaip padėti bent daliai būstą praradusių žmonių, yra, tai rodo kitų miestų pavyzdžiai. Vienas jų – „Pirmiausia – būstas“(angl. „Housing First“) strategija, taikoma daugelyje Europos valstybių.  

„Jeigu benamystė būtų vėžys, tai „Pirmiausia – būstas“ būtų vaistai“, – yra pasakęs Dennis Culhane, Pensilvanijos universiteto profesorius, kuris studijuoja benamystės politiką daugelį metų.

Suomijoje – ilgalaikė valstybės strategija

Suomija prieš pora dešimtmečių išsikėlė tikslą, kad niekas negyventų gatvėse – kiekvienas pilietis turi turėti gyvenamąją vietą. Tai paskatino ir viena itin šalta žiema, per kurią gatvėse mirė daug žmonių. 2008 m. Suomijos vyriausybė pristatė naują benamių politiką ir pradėjo įgyvendinti strategiją „Pirmiausia – būstas“ („Housing First“). 

„Pirmiausia – būstas“ reiškia tai, kad žmogus pirmiausiai gauna nedidelį būstą be jokių išankstinių sąlygų ir tada gauna konsultacijas bei socialinę pagalbą.

Pastangos duoda rezultatus – Suomija yra kone vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurioje benamių mažėja. Nei Alytuje, nei visoje Lietuvoje „Pirmiausia – būstas“ programa netaikoma, benamių skaičius auga.

Oulu sprendimai

Šiaurės Suomijos sostinė Oulu – penktas pagal dydį Suomijos miestas su 250 000 gyventojų. Čia mažiausias santykinis benamių skaičius tarp didžiųjų Suomijos miestų – 1000 gyventojų tenka 0,6 benamio 2022 metų duomenimis. Palyginimui – Alytuje tais pačiais metais tūkstančiui gyventojų teko 0,8 benamio, Lietuvoje – 0,6.

^{Informacija pagrįsta „Ara“ (Suomijos būsto finansų ir plėtros centras) duomenimis iš savivaldybių, kurios pateikimas savanoriškas. 2022 metais į apklausą atsakė 71 proc. savivaldybių. Rezultatai yra orientaciniai ir atspindi situaciją 2022 m. lapkričio 15 d.  – būtent taip Suomijoje renkama ši statistika, skaičiuojami benamiai konkrečią metų dieną. „Ara“ benamystės statistiką renka nuo 1986 metų.} 

Oulu „Pirmiausia – būstas“ nuo, pavyzdžiui, Helsinkio, skiriasi tuo, kad čia nėra didelių pastatų su daug socialinių būstų, būstai nuomojami visame mieste kaskart atsiradus poreikiui. Ieškant būstų nuomai aktyviai dirbama su kaimynais, bendruomene, kad žmonės priimtų ir nebijotų išnuomoti savo nuosavybės. 

Katja Karppinen, vadovaujanti Oulu benamių prieglaudai tiki, kad toks sprendimas geriausias – nėra koncentracijos, nekuriami izoliuoti getai ir nėra NIMBY (not in my back yard (ne mano kieme)) požiūrio. Tuo metu Alytuje savivaldybė ketina statyti dar vieną daugiabutį, skirtą socialinėms reikmėms, šalia vieno jau esančio Statybininkų gatvėje.

Pirma galimybė – prieglauda

Nuo šių metų Suomijos socialinė sistema pertvarkyta – socialinės paslaugos atskirtos nuo savivaldybės ir teikiamos regioniniu lygiu. Oulu benamių prieglauda, priklausiusi savivaldybei, dabar priskirta Pohde regioninei organizacijai, aptarnaujančiai 15 aplinkinių savivaldybių.

Oulu benamių prieglauda šiais metais persikraustė į naujas patalpas ir įsikūrė buvusiame ligoninės pastate, ligoninės miestelyje. Nors senajame buvo jaukiau, labiau namų aplinka, tačiau čia gerokai erdviau, daugiau nakvynės vietų – 50. Jų pakanka visiems norintiems, Katja prisiminė vos keletą kartų, kai atėjusiam prisiglausti nebuvo vietos, tada kreipiasi į policiją pagalbos.

Prieglaudoje žmonės paprastai gyvena apie pusę metų, bet Katja prisimena vieną, kuris čia nuo 2008-ųjų – išeina gyventi kitur ir vėl sugrįžta. Visos paslaugos šiame pastate gyvenantiems ir ateinantiems nemokamos. 

Savarankiškas gyvenimas

Benamių prieglauda tik laiptelis link savarankiško gyvenimo ir atskiro būsto. Tokia pagalba benamiams prieinama ir Alytuje – jie gali apsistoti Alytaus nakvynės namuose. Tačiau Oulu, kai prieglaudos gyventojai nori gyventi savarankiškai, jiems padedama susirasti būstą, persikelti ir teikiama tolesnė pagalba bei stebėjimas. Vienintelė sąlyga – parodyti norą keisti savo gyvenimą. Ar tas noras tikras, sprendžia patyrę specialistai, bendraujantys ir stebintys prieglaudos gyventojus. 

Atskiri septynių butų savarankiško gyvenimo namai skirti į prieglaudą patekusiems žmonėms su psichikos negalia, kuriems reikalinga nuolatinė pagalba. Čia visą parą budi pagalbininkai.

Tarpinis būstas

Antras laiptelis po benamių prieglaudos – tarpinis būstas. Tokių šiuo metu Oulu yra apie 70. Šie tarpiniai būstai skirti tiems, kurie negali išsinuomoti patys rinkoje – jei dėl turimų skolų, nedarbo ar kitų problemų jiems niekas tiesiog nenuomotų. Būstus iš savininkų nuomojasi savivaldybė ir pernuomoja juos neturintiems namų. Tokiu būdu būstų savininkams garantuojamas saugumas – nuomą jiems moka savivaldybė, jei būstui padaroma žala, jį sutvarko taip pat savivaldybė. Būstų nuomai ieško prieglaudos darbuotojas, įtraukiamos ir išorinės agentūros.

„Tas tarpinis lygmuo, kaip yra pas mus, puikus sprendimas, tai turėtų pabandyti ir Helsinkis bei kiti miestai. Yra labai daug gerų dalykų šioje sistemoje, todėl mes galvojame pritaikyti ir kitose srityse.“ – sako prieglaudos vadovė Katja Karppinen. Ji su pagalba benamiams dirba beveik du dešimtmečius, ne tik Oulu, bet ir nacionalinėse organizacijose.

Nuoma rinkoje

Trečias laiptelis – nuoma atviroje rinkoje. Čia specialistai taip pat padeda susirasti, išsinuomoti, tačiau nuomos sutartys sudaromos jau tiesiogiai gyventojų, be savivaldybės tarpininkavimo.

„Svarbiausia yra net ne pats būstas, o pagalba tiems žmonėms, išėjusiems gyventi atskirai. Oulu lengviau surasti butą nei Helsinkyje, ar Tamperėje, ar Turku, bet taip pat pas mus teikiama didesnė pagalba, mes turime gaires socialiniams darbuotojams, pagal kurias jie dirba.“ – pasakoja Pohde prieglaudos vadovė.

Gyvenant savarankiškai teikiama ilgalaikė pagalba

Tiek tarpiniame būste, tiek ir nuomojant jau savarankiškai, nuomininkai nuolat lankomi, vykdoma priežiūra, jie mokomi gyventi ir tvarkytis savarankiškai, susimokėti už butą, nueiti pas gydytoją ir t.t.

Tarpiniame būste tokie apsilankymai vyksta 2-3 kartus per savaitę, įsileisti konsultantus, socialinius darbuotojus privaloma. Nuomojantis savarankiškai apsilankymai retesni, tačiau vis tiek nuolatiniai tol, kol socialiniai darbuotojai nusprendžia, kad žmogus tikrai gali tvarkytis. Bet jeigu pagalbos reikia, ji išlieka ir toliau.

Beje, jei nori gyventi savarankiškai, bet nenori visiškai atsisakyti svaigalų, turi tokią teisę. Svarbu, kad situacija būtų kontroliuojama – sumažinti vartojimą, kad būtum pajėgus gyventi savo namuose ir nedarytum problemų aplinkinei bendruomenei. 

Konsultantai ir socialiniai darbuotojai Suomijoje itin svarbi grandis – jie ir psichologai, bandantys numatyti, kiek žmogus pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

„Aš žinau, kad mūsų darbas gali padėti, kitaip aš to nedaryčiau taip ilgai, jei netikėčiau mūsų darbo principais.“ – Katja tvirtai tiki, kad Oulu sprendimas gali puikiai veikti ir kitur.

Nuomą moka visi

Be savarankiško būsto prieinamumo benamiams, dar vienas Oulu skirtumas nuo Alytaus – net ir socialinių būstų gyventojai moka nuomą rinkos kainomis. Nedidelės studijos ar vieno kambario buto nuoma Oulu kainuoja apie 500 – 600 eurų.

Tai įmanoma, nes neišgalintiems Suomijoje skiriama būsto pašalpa, kuri vienam asmeniui negali viršyti 520 eurų, dviems 650, šeimoms suma kiek didesnė, priklausomai nuo žmonių skaičiaus. 

Tiesa, ši pašalpa negali būti didesnė nei 70% nuomos, 30% nuomos privalo mokėti pats gyventojas. Nedirbantys tą dalį gali susimokėti iš nedarbo išmokos, kuri Suomijoje sudaro apie 700 eurų arba daugiau. 

Prevencija – kaip išvengti benamystės

Geriausias sprendimas benamiams – neprarasti namų, neabejoja Katja Karppinen. Oulu savivaldybėje tam įkurta Būsto orientavimo tarnyba, kuri užsiima prevencija.

Į tarnybos konsultantus galima kreiptis patarimų visose sudėtingose ​​situacijose, susijusiose su būstu – gauti paramą, surasti naują būstą, spręsti finansines problemas – tartis dėl susidariusių skolų atidėjimo ir panašiai. Ši tarnyba gelbsti ir su būsto priežiūra arba kai gresia iškeldinimas. Būsto konsultantų patarimai konfidencialūs ir nemokami.

Tarnyba pradėjo veikti 2023 metais ir per pirmuosius metus turėjo 544 klientus, iš kurių apie 33% buvo ilgalaikiai klientai. Tikslios statistikos nėra, kiek iš jų galiausiai išlaikė būstą, bet tikrai žinoma, kad pernai iš viso išvengta mažiausiai 10 neatidėliotinų iškeldinimo atvejų. 26 žmonėms buvo kilusi grėsmė būti iškeldintiems (iškeldinimo procesas buvo tik prasidėjęs arba jie turėjo neapmokėtą nuomą) ir jiems taip pat pavyko padėti.

2024 metais skaičiai auga – jau per pirmus 6 mėnesius (sausio – birželio mėn.) buvo 373 klientai ir pavyko išvengti 11 iškeldinimo atvejų.

„Mes stengiamės reklamuoti savo paslaugas, būti matomi ir problemas užčiuopti tada, kol jos dar mažos. Gal dar tik vieno ar dviejų mėnesių skola už butą – čia mes pradedame teikti pagalbą prevenciškai, surasti reikiamas paslaugas ar galimą paramą būstui, ar rasti žmones, kurie galėtų padėti“, – pasakoja Oulu Būsto orientavimo tarnybos vadovė Laura Tanjunen.

Būsto orientavimo tarnyba padeda įvairiais atvejais

Tarnyba padeda ne tik dėl skolų, bet ir jei turi psichikos problemų ir nebegali rūpintis namais, pavargai, praradai darbą, užklupo depresija ir dar tebegyveni savo namuose.

„Mes išgirdę apie tokius žmones susisiekiam su jais ir klausiam, ar jie norėtų mūsų pagalbos, galime apsilankyti namuose, įvertinti situaciją, ko gali reikėti. Kartais žmonės kreipiasi patys, bet dažniausiai kas nors kitas iš jų aplinkos, artimieji ar kaimynai, ar būsto savininkas.“ – savo darbo specifiką aiškina savivaldybės atstovė.

Anot Lauros,  situacijų būna įvairių situacijų, vienus gali būti ištikusi rimta krizė, kiti gal tik pradeda susidurti su problemomis, tad jiems visai nedaug tereikia padėti. 

Suomiai pernai apskaičiavo ir kiek kainuoja iškeldinimas – vidutiniai kaštai apie 6300 eurų, bet gali siekti ir 10 000 eurų ir daugiau (ARA duomenimis). Pridėjus renovacijos, kurios dažnai reikia tokiais atvejais, turto saugojimo ir būsto ištuštinimo išlaidas, iškeldinimas gali kainuoti ir daugiau nei 21 000 eurų, dar neatsižvelgiant į paliekamas nuomos skolas.

Sprendimas turi ribotumų, tačiau apsimoka

Nors Suomijos modelis padeda žmonėms gyventi saugiai ir savarankiškai, tačiau ir pašnekovės pripažįsta, kad visgi nedaug jų suskumba grįžti į darbo rinką. Nedarbo pašalpa Suomijoje leidžia išgyventi nedirbant, tad dažnai žmonės ir toliau išlieka išlaikomi valstybės. 

Visgi tai valstybei apsimoka labiau, nei palikti žmones gatvėje, skaičiuoja suomiai. 

4 iš 5 žmonių grįžta į stabilų savarankišką gyvenimą. Tokia strategija atsiperka ir finansiškai – programos kaštai daug mažesni, nei benamystė. Dar 2011 metais Suomija yra paskaičiavusi, kad 15 000 eurų per metus sutaupoma kiekvienam benamiui, turinčiam tinkamai aprūpintą būstą, palyginus su išlaidomis, kurios kitu atveju būtų patirtos teikiant skubią sveikatos priežiūrą, socialines paslaugas ar tiriant nusikaltimus. 

Galima pritaikyti Lietuvoje, net ir savivaldybių lygiu

„FM99“ kalbinta Europos nacionalinių organizacijų, dirbančių su benamiais, federacijos FEANTSA atstovė Silvia Busi pastebi, kad Suomijoje veikiantis modelis sėkmingas, bet tai turtinga šalis su mažai gyventojų, todėl kaip sėkmingai Suomijos ir Oulu „Pirmiausia – būstas“ sprendimas gali būti įgyvendintas kitose šalyse, priklauso nuo daugelio faktorių, svarbi visa socialinės paramos sistema.

Visgi, anot S.Busi, pagrindinė priežastis, kodėl kai kur šis būdas neveikia – nes nepaisoma visų taisyklių. Pavyzdžiui, programa taikoma ribotą laiką, būstai skiriami metams ar dviems. Taip neturėtų būti, „Pirmiausia – būstas“ programa turi garantuoti žmogus, kad jis vėl neatsidurs gatvėje.

Nors tobulų sprendimų nėra, tačiau bendra valstybės strategija, padedant namų netekusiems žmonėms ir „Pirmiausia – būstas“ programa, taikoma Oulu, gali būti pavyzdžiu Lietuvai. 

Kai kurias Oulu patirtis įgyvendinti įmanoma ir savivaldybės lygiu – pavyzdžiui, Alytuje apmokyti ir paskirti žmones, kurie veiktų kaip Būsto orientavimo tarnyba, padedanti žmonėms susitvarkyti sunkiose gyvenimo situacijose ir neprarasti namų.

Tačiau, kaip rodo Suomijos pavyzdys, tikrieji pokyčiai sprendžiant benamystės problemą prasideda „iš viršaus“. Lietuva turi kažkur pradėti, ir, galbūt, Alytus yra puiki vieta startui.

Prie sprendimų žurnalistikos „FM99“ prisideda Europos žurnalistikos fondas.