Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Ar žinote, kas yra ornitologai? Kiek paukščių galime suskaičiuoti mieste? Kokie pavojai tyko mūsų sparnuotųjų kaimynų? Ką Lietuvoje veikė pelikanas? Kur peri Kramerio papūgos? Visa tai ir daugiau Vijos pokalbyje su ornitologu Mariumi Karlonu laidoje „Papasakok man“.
Nuo vaikystės pamilęs gamtą, Marius nė kiek neabejojo, kad ir profesiją rinksis susijusią su gamta. Dar būdamas moksleiviu, visą laisvą laiką skirdavo miško ir pelkių tyrinėjimui, užuot leidęs laiką su bendraamžiais. Į namus parnešti driežai rasdavo prieglobstį baldų stalčiuose, iš kurių naujuosius gyventojus iškrapštydavo Mariaus mama, kaip jis pats juokauja: „atlikdama eilinę stalčių inventorizaciją“.
Pabandęs studijuoti miškininkystę, Marius suprato, kad tai ne jam ir pasuko į ekologijos studijas. Dabar jis– ornitologas, gamtos gidas, knygų autorius, Ornitostogų vadovas.
Komunikabilaus ir pozityvaus, humoro jausmą turinčio Mariaus netrikdo jokie klausimai apie gamtą bei paukščius, į visus turi atsakymus. Na, gal kiek sunkiau atsakyti, ką galvojo į Lietuvą atskridęs pelikanas, bet kodėl šis egzotiškas paukštis prieš kelis metus užsuko į mūsų kraštus, ornitologas atsakė labai aiškiai ir išsamiai.
Ornitologo teigimu, didžiausią pavojų Lietuvos ir visos Europos paukščiams kelia žemdirbystė. Geltonai žydintys ir daugelio akį džiuginantys rapsų laukai, kukurūzų pasėliai yra tikra pražūtis agrarinio kraštovaizdžio paukščiams. „Gamtininkai juos vadina ekologinėmis dykumomis, nes ten negyvena niekas, nupurkšti vabzdžiai, tai yra išimti iš gamtos žemės lopinėliai“, – teigia ornitologas. Rapsų laukus mokslininkas lygina su Sacharos smėliu. Tokiuose plotuose paukščiams, tiesiog nelieka kuo misti.
Didelį pavojų paukščių jaunikliams kelia ir naminės katės, kurios Mariaus teigimu sunaikina 95-96 proc. paukščių jauniklių. Varpeliai, pakabinti ant naminių plėšrūnų kaklų nepadeda išsaugoti paukščių jauniklių, nes pastarieji dar labai žiopli ir į artėjantį pavojaus garsą, tiesiog, nereaguoja. Todėl ornitologas pataria labiau prižiūrėti kates ir neleisti klaidžioti jų savarankiškai, bent jau gegužės, birželio mėnesiais, kada lizduose išsirita paukščių jaunikliai.
Dar vienas ornitologo prašymas – nelesinti vandens paukščių (ančių, gulbių) batonu. Vasarą šių paukščių ir taip jau lesinti negalima, nes jie apsčiai turi natūralaus, įprasto lesalo. Batonas ir duona yra ypač pražūtingi, nes paukščiai nutunka, tai kenkia jų sveikatai. Mokslininko teigimu, paukščius papildomai galima palesinti tik žiemą per šalčius ir tai tik grūdais. O norintiems stebėti sparnuočius Marius pataria daryti tai žiūronų pagalba.
Ornitologas apgailestauja dėl vis sparčiau Lietuvoje plintančių invazinių gyvūnų rūšių, kurios taip pat kenkia paukščių populiacijai. Viena invazinių rūšių, palaipsniui prisitaikant gyventi ir Lietuvoje – Kramerio papūgos. Mariaus teigimu, po kelių metų gali nutikti taip, kad papūgėlės Lietuvos kraštovaizdyje jau nebus toks stebuklas, kaip atrodo dabar.
