Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite „Europos klubą” Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Karo pabėgėliai iš Ukrainos toliau plūsta į kaimynines šalis, nors ir mažesniu tempu – pirmomis dienomis per dieną iš Ukrainos išvažiuodavo 200 000 žmonių, dabar – 40 tūkstančių per dieną. Šalį paliko kone dešimtadalis jos gyventojų, pusė jų – vaikai. Apskritai pusė visų Ukrainos vaikų per mėnesį karo buvo priversti palikti savo namus. Lietuvoje registruoti 35 tūkstančiai pabėgėlių, apie pusę atvykusiųjų vaikai.
Pirmoji šeima – su šešias vaikais ant rankų ir vienu krepšeliu
Pirmoji šeima su kuria Rasa Dičpetrienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė susidūrė Alytaus migracijos centre – tėvai ir penki vaikai nuo 10 mėnesių iki 11 metų. Šeštoji dukra dar buvo likusi Ukrainoje su močiute. Šeima keliavo iki Lietuvos 6 paras, paskutinius 15 kilometrų Ukrainoje iki Lenkijos sienos ėjo pėsčiomis, palikę mašiną, supratę, kad su ja niekur nebenuvažiuos per kamščius. Daiktų atsivežė vieną krepšį, nes rankų reikėjo nešti vaikams, daiktams jų neliko.
Eidami link sienos nuolat bėgdavo nuo kelio slėptis į laukus ar miškelį, nes kaukė oro pavojaus sirenos, o vaikai vienas per kitą pasakoja kaip buvo baisu. Tačiau net ir tai patyrusių vaikų akys sublizga pamačius žaislus, žaidimų kambarius, bent tai akimirkai jie tampa besidžiaugiančiais vaikais.
Atvykusiems vaikams trūksta visko – nuo visų priemonių kūdikiams iki kanceliarinių prekių. Labai reikalingi ir stalo žaidimai, stalo futbolas ir panašūs dalykai, kurie bent kelioms valandoms vaikus sugrąžiną į normalią vaikystę.
Atskira kategorija – vaikai be tėvų, tiek iš Ukrainos globos namų, tiek ir pavieniai vaikai, kuriuos atveža draugai, pažįstami, kaimynų šeimos. Karo vaikams reikia ypatingai daug įvairios pagalbos, net ir maisto, jau nekalbant apie kitus dalykus, sako „Gelbėkit vaikus“ vadovė.
Žmonių medžiotojai kalbino ir savanores
Dar viena problema – prekyba žmonėmis. Su tokiais atvejais Lietuvoje susiduriama nuo pat pradžios.
“Net mūsų savanores kalbino potencialiai galimi prekybos žmonėmis agentai, kurie atsitraukė, pamatę, kad tai lietuvės. Tendencija labai akivaizdi – kalbina jaunas simpatiškas moteris,” – pasakoja R.Dičpetrienė.
“Reikia suprasti, kokia yra jautri ir nesaugi situacija, atvažiuoja mamos su vaikais, ir su paauglėm mergaitėm, mamos labai pažeistos, jos pabėgo kaip stovi, nežino kaip išmaitinti vaikus ir pasinaudoti šita situacija nepaprastai lengva – prieina tvarkingas gražiai apsirengęs vyras, maloniai kultūringai šnekantis ir sako – aš jums padėsiu, ir darbą susirasti, ir kur gyventi, čia mano automobilis, nebijokit viskas bus gerai. Itin lengva pakliūti į tas pinkles, ir tą akimirką, kai įsėdi į automobilį, tai viskas.” – apie pavojus atvykusiems į, atrodytų, jau saugią aplinką ukrainiečiams kalba Rasa. Organizacija gauna pranešimus ir iš tarptautinių partnerių, kad kartais nusikaltėliai naudojasi ir Raudonojo Kryžiaus liemenėmis. Dėl to atsirado apsauga ir Lietuvos migracijos centruose, į kuriuos dabar įleidžiami tik vyrai su ukrainietiškais dokumentais.
Nelydimų vaikų – tūkstančiai
Nors konkrečių prekybos žmonėmis atvejų ES dar nėra fiksuojama daug, tačiau pasiekia pranešimai apie pastebimas nusikaltėlių mašinas, surenkančas moteris. Šalys imasi priemonių, policija tikrina žmones vežančias mašinas, namus, kur atvykėliai apsistoja. Tačiau jau prieš karą ukrainiečiai buvo tarp top 5 prekybos žmonėmis aukų ES. Prie to prisidėjo 2014 metais prasidėjęs karas Donbase.
EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas su eurokomisare Ylva Johanson svarstė pavojingą situaciją ir jos sprendimo būdus. Šiame komitete dirbanti europarlamentarė Aušra Maldeikienė sako, kad visgi didesnė problema kol kas nelydimi vaikai. Pranešama ir vis daugiau motėrų prievartavimo atvejų okupuotose teritorijose.
Nors Ukrainą jau paliko 3,8 milijono pabėgėlių, iš kurių pusė vaikai, tačiau pirmieji atvykėliai skyrėsi nuo dabar išvažiuojančių, nes dažniausiai turėjo kur ir pas ką važiuoti, teigia europarlamentarė. Tačiau ir dabar nuo karo bėgantys žmonės nori likti šalia savo Tėvynės, nenori važiuoti iš Lenkijos. Ukrainiečiai nenori važiuoti nei į Prancūziją, nei Kanadą, kuri paskelbė priimsianti neribotą kiekį ukrainiečių, ir kurioje jau dabar didžiausia pasaulyje ukrainiečių bendruomenė.
Tuo ši migracijos krizė labai skiriasi nuo ankstesnių – Ukrainos karo pabėgėliai tikisi, kad jie išvyko labai trumpam ir tuoj pat grįš namo.
Aktyvuoti finansiniai srautai, leidžiama naudoti Sanglaudos fondo lėšas, taip pat ir savivaldybės, ir neregėtais ES tempais per 7 dienas aktyvuota laikinosios apsaugos direktyva, kuri leidžia ukrainiečiams likti ES metams ir gauti visas reikalingas paramas, Europos klubui kalbėjo europarlamentarė Aušra Maldeikienė.
Svarbu informacija esantiems stresinė situacijoje
Stresinėje situacijoje esantiems žmonėms labai svarbu priminti saugaus elgesio taisykles ir suteikti informaciją, ko reikia saugotis bei kur kreiptis, sako iš Charkovo per karą išvykusi žmogaus teisių aktyvistė, dabar Briuselyje Europos žmonių su negalia forume dirbanti Mariya Jasenovska.
“Tokiais atvejais klesti prekyba žmonėmis, seksualinė prevarta, nes žmonės būdami beviltiškose situacijose dažnai pasitiki nepažįstamais, kuriais normalioje būsenoje nepasitikėtų. Kol kas tai ne masinis reiškinys, atskiri atvejai, bet manau ne visada žmonės ir praneša.” – sako Mariya. – “Turi gerai dirbti organizacijos priimančiose šalyse, ukrainiečių kalba reikalingos paparastos instrukcijos, kurios pasakotų, ko nereikia daryti, pavyzdžiui, neatiduoti savo paso. Ta informacija turi būti ir sienos kirtimo punktuose ir registracijos punktuose.”
Taip pat svarbu naudotis oficialiais kontaktais apgyvendinimui, neiti bet kur, naudotis patikimų organizacijų informacija. Viešinti kontaktus galimoms aukoms, arba jei reikalinga psichologinė konsultacija, ar jei tapo kriminalinio nusikaltimo auka, policijos telefonai, karštųjų linijų kontaktai, priemones vardija M.Yasenovska.
Prekybos žmonėmis galimas aukas turi aktyviai saugoti vietinės priimančių šalių teisėsaugos organizacijos, sako EP Moterų teisių komiteto narė Vilija Blinkevičiūtė
“Tam reikia sukurti karo pabėgėlių registrą, kur galėtų šalys bendradarbiauti, kad būtų bendri pajėgumai ir kovai su prekyba žmonėmis,” – sako europarlamentarė.
Finansavimas iš ES taip pat yra – galima naudoti visus nepanaudotų fondų pinigus, įskaitant Regioninį plėtros ar Socialinį fondą ir kitus, ir iš fondų finansuojama 100%, jokio šalies prisidėjimo nereikalaujama, pasakoja V.Blinkevičiūtė. Lėšas galima naudoti sukuriant sąlygas karo pabėgėlių būstams, švietimui, įsidarbinimui ir pan.
“Virš10 milijardų eurų numatyta Ukrainos karo pabėgėliams padėti,” – kalba V.Blinkevičiūtė.
Daugiausiai pabėgėlių priėmusi Lenkija, ten iš atvyksuių 2,5 mln ir liko 1,5 mln. Antra daugiausiai proporcingai savo gyventojų skaičiui priėmusi šalis Austrija, toliau Čekija ir Estija. Didžiulį krūvį patiria Moldova – per kurią atvyko 370 tukst ukrainiečių ir 100 000 dar vis ten – tai didžiulis krūvis ir Moldovos sveikatos sistemai, žmonės perkeliama į ES šalis ir pačiai Moldovai teikiama pagalba.
Klausykite plačiau “Europos klube”.
„Europos klubas” dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
- Rimantas Šaparnis savarankiško gyvenimo namų uždarymo neatlaikė
- Galimai pasinaudojo ne savo kortele
- Elayork – eurovizinio hito „Luktelk” bendraautorė pristato savo naujausią kūrinį ir vaizdo klipą „Ne Laiku”
- Lazdijuose vyks Dzūkijos mokomųjų mokinių bendrovių mugė
- Penktadienį žinomi šalies atlikėjai atvyksta į paramos koncertą Alytuje (papildyta interviu)
