Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime šiandien pabrėžė piliečių pareigą valstybės gynybai ir vertybių svarbą užsienio politikoje, kuriant „saugumo ir demokratijos žiedą aplink Lietuvą“ tokiose šalyse kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova. Kalbėdama Seime, šalies vadovė teigė, kad šalies gynybos užtikrinimas „suvienijo valstybės vadovus, politikos oponentus, skirtingų tautybių žmones ir net konkuruojančias žiniasklaidos priemones“. „Vieningai vykdydamos Nacionalinį susitarimą, politinės partijos prisiėmė atsakomybę už tinkamą krašto gynybos finansavimą, strateginių įmonių ir informacinės erdvės apsaugą“, – sakė prezidentė. Prezidentė metiniame pranešime teigė, kad šaukimas į privalomąją karo tarnybą grąžintas dėl to, kad buvo užpildyta tik trečdalis kariuomenės vienetų. D.Grybauskaitė pakartojo, kad šauktiniai grąžinti laikinai. Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad iki šiol savanoriškai atlikti privalomąją karo tarnybą užsiregistravo beveik 2 tūkst. savanorių ir užsiminė, kad „iki rudens jų bus tiek, kad gal nereikės ir privalomojo šaukimo ir niekam verkti taip pat“. Taip prezidentė netiesiogiai užsiminė apie daug dėmesio sulaukusią socialinę kampaniją, kurioje nufotografuoti verkiantys vyrai su karinėmis uniformomis. Lietuvos prezidentė perspėjo, kad „pasaulis aplink mus nėra taikus“.
Prezidentė teigė, kad ekonomikos augimą stabdo nelanksti darbo rinka, tačiau būtini sprendimai negali išnykti Vyriausybės siūlomame socialiniame modelyje. „Dideliu ekonomikos stabdžiu tapo nelanksti mūsų darbo rinka. Žmonės skundžiasi, kad neturi darbo, verslininkai tvirtina, kad neranda darbuotojų. Net 70-čiai procentų darbdavių trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, o 55 procentai jaunimo dirba jų išsilavinimo neatitinkantį darbą. Konkurencingumo tyrimai rodo, kad darbo santykiai Lietuvoje yra reguliuojami griežčiausiai Europos Sąjungoje. Tai kasmetinėje ataskaitoje tvirtina ir Europos Komisija. Pastabų dėl to nuolat gauname ir iš Europos Komisijos, ir iš tarptautinių ekspertų“, – metiniame pranešime teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau ji teigė, kad būtini sprendimai negali būti paklaidinti socialiniame modelyje ir Vyriausybė privalo įgyvendinti bent kelias priemones.
Reikia atidžiau stebėti, kur ir kam leidžiami valstybės biudžeto pinigai, nes jie yra visų šalies gyventojų, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Žiūrėdami pro pirštus pražiūrime milijonus Europos Sąjungos paramos“, – pareiškė šalie vadovė. Pasak jos, yra išmontuotas Alytaus sniego kalnas, neveikiantis Kupiškio krizių centras, milžiniškos sporto arenos, reikalaujančios didelių išlaikymo sąnaudų, stovi kaip paminklai netoliaregiškumui. „Tačiau išvadų nedarome. Mokslo ir verslo slėnyje Švietimo ministerijos finansuoti lazeriai, kainavę dešimtis milijonų, panaudojami vos 12 proc., o Ūkio ministerija vėl planuoja panašias investicijas“, – kalbėjo D.Grybauskaitė. Prezidentės teigimu, skirstant 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramą reikia orientuotis į iniciatyvas, kurios padeda spręsti žmonėms rūpimas problemas, į projektus, kuriančius darbo vietas, o ne papildomą infrastruktūros išlaikymo naštą valstybės biudžetui.
Lietuva yra pažangi ir ekonominės gerovės žingsniui pasirengusi valstybė ir trūksta tik kryptingų sprendimų, kad šalies ekonomika augtų greičiau ir būtų patrauklesnė verslui plėtoti, tvirtina prezidentė. „Tik tuomet ženkliai, o ne minimaliai padidėtų algos, gyvenimas šalyje būtų prognozuojamas, mažėtų ilgalaikių problemų – stabilizuotųsi „Sodra“, jaunimo emigracija, nyktų socialinė atskirtis. Jau pasiekėme, kad kiekvienam sprendimui būtų taikomas antikorupcinis vertinimas. Būtina matuoti ir ekonominio naudingumo bei šalies konkurencingumo matu“, – pareiškė D.Grybauskaitė. Anot jos, dideliu ekonomikos stabdžiu tapo nelanksti darbo rinka, ekonomikos vystymuisi svarbu modernizuoti ir atpiginti valstybės turimus duomenis. Jos teigimu, Lietuvoje jau išleisti 38 mln. eurų, kuriant elektronines sveikatos paslaugas. tačiau tai nesumažino eilių poliklinikose ir nepagerino gydytojų darbo sąlygų. Pasak. D.Grybauskaitės, didelis mažos šalies privalumas yra ir informacijos technologijos.
Prezidentė paragino ieškoti „konkretaus sprendimo“ dėl dvigubos pilietybės, ir parėmė referendumo idėją, sakydama, kad šiuo klausimu reikia visos tautos apsisprendimo. Prezidentė sakė, kad demografinė padėtis ir jaunimo emigracija išlieka didžiulė problema, o dėl jaunimo išvykimo šalis praranda „išsilavinusią, veržlią, technologijas įvaldžiusią kartą“. „Valstybės pareiga išlaikyti arba atkurti ryšį su savo piliečiais. Nors Konstitucija dėl dvigubos pilietybės yra griežta, laikas ieškoti konkretaus sprendimo, kaip padėti išsaugoti pilietybę užsienyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms, nepažeidžiant nacionalinių saugumo interesų. Ne duoti ar dovanoti, o išsaugoti prigimtinę teisę ir vieną svarbiausių įrašų ne tik pase, bet ir gyvenime. Tam reikia visos tautos apsisprendimo“, – kreipdamasi į Seimą sakė D.Grybauskaitė. Parlamentas šiuo metu svarsto iniciatyvą kitąmet su Seimo rinkimais surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Pirmųjų antros kadencijos metų Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbų apžvalga
Statistika (2014 07 12 – 2015 06 02)
– Pateikta 14 įstatymų projektų.
– 7 įstatymai grąžinti Seimui svarstyti pakartotinai.
– Pateikta Seimui ratifikuoti 15 tarptautinių teisės aktų.
– Pasirašyti 597 įstatymai.
– Paskirta 20 naujų teisėjų ir 20 teisėjų į aukštesnės pakopos teismus.
– Paskirti 3 teismų pirmininkai, 2 teismų pirmininkų pavaduotojai ir 6 teismų skyrių pirmininkai.
– Atleisti 28 teisėjai (2 iš jų – už teisėjo vardo pažeminimą).
– 31 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitas į Lietuvą.
– 83 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 31 su Prezidentais, 17 – su premjerais, 6 – su parlamentų pirmininkais, 16 – su tarptautinių organizacijų ir institucijų vadovais.
– Paskirta 17 Lietuvos ambasadorių.
– Priimti 26 užsienio šalių ambasadorių skiriamieji raštai.
– 26 vizitai į užsienį.
– 20 interviu Lietuvos žiniasklaidai, 34 interviu užsienio žiniasklaidai.
– Pasakyta 60 kalbų.
– Globojama 30 visuomeninių renginių.
– Atsakyta į 4790 šalies gyventojų laiškus.
