Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Prezidentės teigimu, norint paspartinti europiečių gerovei svarbius sprendimus labai svarbu užtikrinti sklandų Lietuvos, kaip ES Tarybai pirmininkaujančios šalies, bendradarbiavimą su Europos Parlamentu ir kitomis Europos institucijomis. Pasak Prezidentės, Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkė – ambicinga ir labai svarbi visos Europos žmonėms. Lietuvai per pusmetį teks derinti daugiau nei 300 ES teisės aktų, kurie būtini ilgalaikiam ES ekonomikos augimui, jaunimo nedarbo ir energetinių kainų mažinimui, saugesnės kaimynystės užtikrinimui. Kalbėdama apie neatidėliotinų sprendimų svarbą Prezidentė pabrėžė Lietuvos žmonių susitelkimą.
Valstybės vadovės teigimu, labai svarbu pasiekti ES šalių sutarimą ir užtikrinti, kad ES biudžete numatytos finansinės lėšos kaip galima greičiau – jau 2014 m. pradžioje – pasiektų visas ES šalis ir labiausiai problemines sritis. Pasiekus politinį sutarimą dėl daugiamečio ES biudžeto, Lietuva sieks iki metų pabaigos suderinti apie 70 jo įgyvendinimui svarbių dokumentų.
Pasak Prezidentės, didžiausia ES ekonominė sėkmė yra bendra vidaus rinka, todėl būtina efektyviai išnaudoti jos teikiamas galimybes, sukurti gerai veikiančias vidaus energijos, skaitmeninę ir paslaugų rinkas.
Š alies vadovė pabrėžė, jog vien integruota ES vidaus energijos rinka žymiai sumažintų energijos išteklių kainas ir padidintų ES konkurencingumą. Paskaičiuota, jog 2015 m. sukūrus vidaus rinką, ES per metus sutaupys apie 35 milijardus eurų vien tik elektros energijos išlaidoms.
Lietuvos pirmininkavimo metu lapkričio 4-5 d. Vilniuje vyks ES vidaus energijos rinkos užbaigimo konferencija, kurioje bus apsispręsta dėl Europai svarbiausių energetinių projektų.
Prezidentė taip pat pabrėžė ES ekonomikos skaitmenizavimo svarbą. Lietuvos pirmininkavimo metu vyks du skaitmeninės rinkos klausimams ir IT plėtrai skirti renginiai: spalio mėnesį Europos Vadovų Tarybos susitikimas ir lapkričio pradžioje Vilniuje įvyksiantis Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų (ICT) renginys.
Atvira Europa – trečias Lietuvos prioritetas. Pirmininkavimo laikotarpiu bus deramasi dėl laisvosios prekybos sutarčių su JAV, Japonija ir siekiama glaudesnės integracijos tarp ES ir jos Rytų partnerių. Pasak Prezidentės, europietišką kryptį pasirinkę ES partneriai turi žinoti, kad jie irgi yra laukiami ir galės prisijungti prie mūsų šeimos, kai tik bus pasirengę. Tikimasi, kad Vilniaus viršūnių susitikime lapkričio mėnesį bus pasiekta svarbių sprendimų: planuojama pasirašyti Asociacijos sutartis su Ukraina, užbaigti derybas ir parafuoti susitarimus su Moldova, Gruzija ir Armėnija.
Lietuvoje nėra diskriminuojamos jokios mažumos, pareiškė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sulaukusi europarlamentarų klausimų dėl seksualinių ir tautinių mažumų padėties. Strasbūre žurnalistus prezidentė patikino, kad Lietuvoje seksualinių mažumų eitynės nėra draudžiamos, o diskutuojama tik dėl jų vietos. Klausyti interviu.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, niekada neegzistavo priešprieša tarp taupymo ir ekonomikos skatinimo politikos, o šalys narės tai darė ir darys atsižvelgdamos į savo ekonomikos ciklus. Lietuvos vadovės teigimu, skatinančių priemonių ekonomikai atsigaunant padaugės. Pasak Dalios Grybauskaitės, visos šalys yra laisvos pasirinkti ekonomikos valdymo būdą. Paklausta, ką mano apie Europos socialistų siūlymą neskaičiuoti investicijų kaip biudžeto deficitą didinančios priemonės, D. Grybauskaitė atsakė klausimu į klausimą. „Dėl to, ką įskaičiuoti į deficitą ir ko neįskaičiuoti, tai diskusijų ir siūlymų yra labai daug (…). Jeigu turime daug pinigų, galime nieko neįskaičiuoti į deficitą, tiktai kas mokės?”, – akivaizdų nepritarimą pademonstravo Lietuvos vadovė. Klausyti interviu.
Apie pirmininkavimo pradžiąÂ radijo stočiai FM99 tiesiogiai iš Strasbūro pasakojo Vilija Kvedaraitė klausyti.
——
kalbėk [email protected]
Â