Psichologė Valija Šap – tylėjimas nesprendžia problemos, o dar labiau ją gilina

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Alytaus apskrityje 2017 metais nusižudė 24 žmonės arba 15,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. 2018 metais jau mažiau – 10(15,3/100 000). 2018 m Lietuvoje vidurkis yra 24,4 atvejo 100 000 gyventojų (683 žmonių).
Kaip padėti žmonėms – tokią užduotį ėmė spręsti Kupiškyje gyvenanti psichologė Valija Šap, kurios pastangomis šiame mieste per 5-ius metus savižudybių skaičių pavyko sumažinti dviem trečdaliais. Iki projekto pradžios Kupiškis viršijo šalies vidurkį daugiau nei du kartus. Projekto dėka 2016 m buvo pasiektas mažiausias savižudybių skaičius – 10 atvejų per metus – iki tol buvo 12-15 atvejų per metus, 2017m – 6, o 2018 – 4 atvejai.
FM99 kalbino psichologę, savižudybių prevencijos Kupiškio rajone darbo grupės veiklos koordinatorę Valiją Šap.

Psichologė sako, kad gajūs mitai nepadeda spręsti problemų, o būtent skatina mūsų bejėgiškumą.
Kupiškio mieste, iš kurio kilusi kalbinta psichologė, ši problema buvo labai aktuali. Ji buvo pradėta spręsti bendruomenių lygmeniu. Buvo įtraukti ne tik pagalbą teikiantys specialistai, bet ir kiekvienas gyventojas, nes kiekvienas yra atsakingas už savo aplinkinius žmones.
Valija Šap sako, kad kai bendruomenė suprato, jog tylėjimas nesprendžia problemos, o dar labiau ją gilina, tik tada pastebėjo rezultatus.
Psichologė sako, kad 8 iš 10 savižudžių jaučiasi beviltiškai – apie savižudybę kalba labai tiesiai, neslėpdami, kad nori atimti sau gyvybę.
Tačiau yra ir netiesioginių signalų, kai žmogus yra pavargęs, kai ryški jo nuotaikų kaita, jis ima atsiriboti, darosi sunku bendrauti, jam sutrinka miegas, apetitas, žmogus pradeda rizikingai vartoja alkoholį ar kitas psichoaktyvias medžiagas, taip pat neatsakingai vairuoti. Dar vienas iš požymių, kai asmuo pradeda domėtis paveldėjimo klausimais. Tokį žmogų reikia stabdyti ir klausti, apie ką jis čia kalba, neleisti tylėti, leisti išsikalbėti.
Pirmuosius ženklus turi pajausti ne tik šeimos nariai. Anot Valijos Šap, apie 70 proc. savižudžių lankėsi pas kitus specialistus, šeimos gydytojus ar turėję kitų specialistų ar  pagalbos institucijų kontaktus.
„Tiesiog turime būti atidūs, stebėti besikeičiančią nuotaiką ar elgseną mūsų artimo“, – pataria psichologė. – „Tačiau lygiai taip pat ir mūsų tarnybos turi būti pasirengusios reaguoti, turi būti pasirengusios gebėti pamatyti ir išgirsti“.
Ji džiaugiasi, kad ir Alytaus miesto ir rajono specialistai nori išmokti ir atpažinti savižudybės grėsmėje esantį žmogų, nori išmokti kaip reaguoti į tokius atvejus, sužinoti, kur galima nukreipti žmogų, kad jis galėtų kreiptis pagalbos – Valija Šap vedė mokymus ir mūsų miesto specialistams.
Kalbant apie mūsų Lietuvos jaunimą, pasak psichologės tai ne didžiausia rizikos grupė: „Lietuvoje mūsų jaunimas nepatenka į tą didžiausią rizikos grupę, kalbant apie amžių (13:19 min)“. Tačiau, anot psichologės, jie turi per didelių lūkesčių ir tikslų sau, patiria didelę įtampą. „Tačiau antra vertus aš labai tikiu, Lietuvos jaunimu, tai yra  labai šviesus, labai aktyvus, labai žingeidus jaunimas, man labai smagu, kad nemažai renginių mūsų šalyje, kuriuos organizuoja jaunimas. Jie taip pat temas kreipia, ne tik į tokius praktinius, materialius dalykus, bet ir į tokius labai gilius dvasingus dalykus ir nebijo kalbėti apie psichikos sveikatą“ (13:40min).

Rugsėjo 10 d, minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, skirta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti išeičių užkirsti tam kelią. Šios dienos vakarą žmonės raginami languose uždegti žvakę, skirtą atminti tiems, kurie pasitraukė iš gyvenimo. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nusižudo apie milijoną žmonių. Lietuva – viena iš šalių, kurioje savižudybių skaičius itin didelis.

Emocinė parama telefonu teikiama šiais kontaktais:

Skambučius į visas linijas apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš valstybės biudžeto lėšų.