Pusės Alytaus aerodromo teritoriją vokiečiai pavertė patraukliu miesto rajonu  

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Apie Alytuje dešimtmečius vykstančias diskusijas dėl vietinio aerodromo rašėme pirmame šios serijos straipsnyje. Diskusijos tęsiasi toliau, kaip ir sprendimų paieškos. Pastarosiomis dienomis Alytuje viešėjęs ministras pirmininkas Gintautas Paluckas taip pat apsilankė Alytaus aerodrome. Jis aiškino, kad dėl aerodromo „viešasis interesas reikalauja priimti tuos sprendimus, kurie būtų efektyviausi visai visuomenei arba bent jau didžiajai jos daliai“.

Alytus ne vienintelis miestas, kuriame vyksta aršios diskusijos dėl oro uosto teisės egzistuoti. Šiandien pasakojimas apie dar vieną oro uostą – šįkart Kelne, Vokietijoje, kur Butzweilerhofo oro uostas buvo pertvarkytas į gyvenamajį ir komercinį kvartalą. Čia atsirado per 900 gyvenamųjų butų ir apie 4000 darbo vietų, tačiau teritorija dar vystoma, tad bus daugiau. Ten dabar galima dirbti, gyventi, valgyti ir gerti. Prie to prisidėjo ne tik miestas, bet ir privatūs investuotojai – čia ir didžiulė IKEA ir Michaelio Šumacherio Formulės 1 bolidai.

• Kelno pavyzdys rodo, kaip senasis Butzweilerhofo oro uostas buvo transformuotas į modernų gyvenamąjį ir verslo rajoną su 900 butų ir 4000 darbo vietų.
• Istorinis kontekstas – oro uostas veikė nuo 1909 m., buvo naudojamas nacių, britų ir belgų kariuomenių, kol galiausiai 1968 m. grįžo Vokietijai.
• Savivaldybės ir privačių investuotojų indėlis – projektas buvo įgyvendintas pasitelkus miesto valdžios, NT vystytojų ir privačių investuotojų lėšas.
• Socialinis būstas – apie 30–60 % naujų daugiabučių sudaro socialiniai būstai, nes Kelne taikomas privalomas jų skaičius naujuose NT projektuose.
• Buvusio oro uosto paveldas – teritorijoje išsaugoti istoriniai pastatai, aviacijos muziejus, pažymėta lėktuvų stebėjimo vieta ir įamžinti lakūnai.
• Ekonominė nauda – rajonas tapo verslo ir pramogų centru, čia veikia koncertų salės, restoranai, biurai, o muziejuje eksponuojami Michaelio Šumacherio bolidai.
• Strateginis planavimas – susisiekimas buvo užtikrintas dar prieš pastatant naujus kvartalus – nutiesta metro linija, išplėtota infrastruktūra.

Ko iš šio projekto gali pasimokyti Alytus?

Kiek daugiau nei milijoną gyventojų turintis Kelnas dabar turi bendrą oro uostą su kadaise Vakarų Vokietijos sostine buvusia Bona. Būtent iš šio Kelno-Bonos oro uosto leidžiasi ir kyla keleiviniai lėktuvai į Kauną. Tačiau aviacijos istoriją mena kitas, senesnis, jau uždarytas oro uostas Kelne, iš kurio 1909 metais pakilo tuometinės aviacijos stebuklas „cepelinas“. 

Pirmieji vokiečių lėktuvai iš Butzweilerhofo kilo daugiau nei prieš šimtą metų – Vokietijos aviacijos pradžioje. Tačiau civilinei aviacijai oro uostas naudotas labai nedaug.

1937 m. oro uostą perėmė naciai, po to čia įsikūrė Didžiosios Britanijos, vėliau Belgijos oro pajėgos, o 1968 m. grįžo į Vokietijos rankas. Kelno miestas pamažu plėtėsi aerodromo link, kariškiai pasitraukė ir savivaldybė nusprendė, kad laikas teritoriją panaudoti naujiems tikslams.

Uždarytas Kelno oro uostas užima maždaug pusę tiek teritorijos, kuria gali pasigirti Alytaus aerodromas. Dabar buvusio oro uosto teritorijoje – daugiabučiai namai, verslo centrai ir muziejai.

Tapo nauju miesto kvartalu 

Ten, kur kažkada kilo lėktuvai, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, šalia – nauji daugiabučiai su ten gyvenančiomis jaunomis šeimomis ir mokykla, nutiesti dviračių takai ir naujos gatvės. Vietos bendruomenė čia renkasi žaisti futbolą, tenisą, taigi atsiranda daugiau viešųjų erdvių.

Viskas čia dvelkia nauju miesto rajonu, o mus čia pasitinka Tomas Astoras, kuris Kelno savivaldybėje vadovauja Infrastruktūros skyriui. Apie šį rajoną jis gali kalbėti ilgai, nes prieš darbą savivaldybėje čia dirbo nekilnojamojo turto vystymo kompanijoje.  

Jis pasakojo, kad kai miesto valdžia nusprendė, kad ši teritorija puikiai tinka gyvenamiesiems kvartalams, veiksmas įsisuko. 

Tiesa, projektas vienu metu susidūrė su finansiniais iššūkiais, todėl vieną teritorijos gabalą teko parduoti IKEA prekybos centrui – tam, kad būtų išspręstas finansų trūkumo klausimas.  

Dar prieš keliasdešimt metų tai buvo uždara karinė teritorija, tad miesto gyventojai net užsukt čia negalėjo. Po antrojo pasaulinio karo čia dar buvo sąjungininkų oro uostas, tačiau galiausiai iš čia lėktuvai pasitraukė visam laikui, ir tai liko tik karinė teritorija. 

Pasitraukus kariškiams didžiulė erdvė buvo naudojama muzikos festivaliams ir koncertams.

Oro uosto palikimas

„Oro uostas įkurtas apie 1920-uosius ir tuo metu tai buvo civilinis oro uostas ir vadinosi „Vakarų hub’as“, buvo vykdomi skrydžiai į Maskvą, Helsinkį, Paryžių“, – pasakoja Thomas Astor.

Čia karaliavo „Lufthansa“ kompanija, kurios simbolių dar galima rasti – pavyzdžiui, Lufthansa logotipas ant buvusio terminalo lauko durų. 

„Čia buvo didelė plynė ir viduryje uždegdavo statinę su kokia nors alyva, tuomet kai dangus būdavo apniukęs, pilotai matydami dūmus žinodavo kur leistis.“ – istoriją pasakoja Thomas Astor. Tuo metu teritorija buvo nuo miesto toli – apie 8-10 kilometrų.

Dabar senasis angaras dabar uždangtas stikliniu gaubtu, o visi išlikę pastatai saugomi kaip istorinis palikimas. Visus pastatus vienu ypu nupirko „Motorworld group” kompanija.

„Kai Motorwold Group norėjo statyti viešbutį tarp angarų, kilo didžiulės diskusijos“, – pasakoja Kelno savivaldybės atstovas.

Autentiškas paliktas pastatas, kuriame buvo keleivių laukimo salė – čia dabar vyksta užsakomieji renginiai. Salė šalia, kur buvo įsikūrę avialinijų atstovai ir vykdavo registracija į skrydžius, taip pat paversta nedideliu muziejumi. Dar visai neseniai čia buvo įsikūrusi vietos aviacijos entuziastų asociacija, kovojusi dėl oro uosto palikimo išsaugojimo. Mirus asociacijos vadovui, veikla nutrūko.

Priešais buvusį terminalą – paminklinis akmuo lakūnams ir priminimas apie buvusį oro uostą.

Buvusį oro uostą mena ir gatvės pavadintos pilotų, kurie čia skraidė, vardais, jų portretai ir ant namų fasadų. Tai, kad čia buvo oro uostas, išduoda ir keli likę ženklai šalia šaligatvių, pažymėta lėktuvų stebėjimo vieta, o vaikų žaidimų aikštelėje – lėktuvėliai ir kiti susiję įrenginiai. Buvęs pakilimo takas kiek toliau už gyvenamųjų namų. Tiesa, dar tarsi simbolis stovi nedidelis lėktuvas, kuris yra šalia esančio muziejaus dalis. 

Tačiau lėktuvų angaruose dabar karaliauja automobiliai.

Sprendžia būsto problemą

Tačiau jau šiame amžiuje nutarta oro uostą uždaryti ir teritoriją atiduoti miesto reikmėms. Atgaivinti oro uosto nebeapsimokėjo, be to, Kelne, kaip ir visoje Vokietijoje, trūksta gyvenamo būsto. Daugėjant gyventojų, miestai susiduria su būsto problema, tad ši teritorija buvo puiki proga bent iš dalies šią spragą užpildyti. 

Kariškiai iš teritorijos galutinai pasitraukė 2003 metais, tada milžiniškas sklypas buvo nupirktas vystytojų. Ir 2012 metais čia jau iškilo nauji daugiabučiai, o prieš kelis metus ir administraciniai pastatai. Taigi rajonas pakankamai naujas, o jam gyvybę garantavo iki čia atitiesta metro linija, taip pat yra nuvažiavimas į greitkelį. 

Vos koją įkėlęs vystytojas čia pastatė 900 apartamentų, ir visi buvo parduoti. Biurų pastatuose telpa 8 tūkstančiai darbuotojų, pasakojo savivaldybės atstovas Tad tokiam skaičiui žmonių reikėjo ir švietimo įstaigų, parduotuvių, taigi miestelyje jau veikia ir dvi mokyklos, greitai bus statoma ir trečia. Žinoma, vietos turėjo atsirasti ir vaikų žaidimo aikštelėms.

Angare, kur veikia automobilių muziejus, įsikūrę ir trys restoranai, kur mielai leidžia laiką ne tik išskirtinių mašinų gerbėjai, bet ir aplinkinių kontorų darbuotojai – vieta tapo patrauklia zona. Dar keli restoranai įsikūrę viešbučio pastate, kuris po ilgų ginčų naujai pastatytas tarp senųjų oro uosto pastatų ir juos sujungia.

Beje, visos teritorijos vaizdas vientisas, projektiniai sprendiniai dera tarpusavyje ir su buvusio oro uosto pastatais. 

Miestui atnešė naudos

Į šį plotą tilpo ir koncertų zona, o ir susisiekimas su teritorija yra puikus. Beje, visa reikiama infrastuktūra atsirado dar prieš pastatant namus.  Įdomu tai, kad šis oro uostas užėmė perpus mažesnę teritoriją kaip Alytaus aerodromas – 55 hektarus.

Tačiau kaip pavyko pasiekti bendrą sprendimą dėl oro uosto transformacijos? Kaip nutiko, kad diskusijos neliko ginčų lygmenyje, o virto dar vienu Kelno rajonu. 

Savivaldybės atstovas tikina, kad karštesnių vietos politikų debatų dėl to, kuo virsta buvęs oro uostas, nebuvo, nes anksčiau žmonės į teritoriją pakliūti negalėjo, tad ir nesinaudojo, o vykstantys dideli renginiai nebuvo dažni. Gal tiesiog norėta greičiau įveiklinti tuščią teritoriją, kad miestui tai atneštų naudos. 

Pradėjus vystyti projektą, buvo nemažai baimių ir diskusijų dėl būsimos taršos, netrūko nevyriausybinių organizacijų, kurios tuo rūpinosi. Daugiausiai buvo keliamas klausimas apie transporto srautus, kurie augs vystant daugiabučių kvartalus ir aplinkinių teritorijų gyventojams blogins gyvenimo kokybę – vieta atvira, nėra medžių, miško, o teritorija naudojantis kariškiams aktyvumas ir tarša nebuvo didelė. Pastatus nupirkusi Motorworld susijusi su transportu, kad irgi nekėlė didelio pasitikėjimo aplinkiniams gyventojams. Tad pirmiausiai ir buvo tiesiami traukinio bėgiai, kuriais galėtų naudotis gyventojai, kad nereikėtų nuosavo transporto.

Tačiau galiausiai viskas buvo sprendžiama įtraukiant gyventojus. Savivaldybė skelbė konkursą . teritorijos vystymo projektui, visais etapais gyventojai buvo įtraukiami ir galiausiai protestai liovėsi.

Labiau ginčytasi tik dėl to, kiek turėtų būti namų, viešųjų erdvių, vaikų žaidimų aikštelių. Taigi koks čia turi būti sukurtas gerbūvis ir kaip tai padaryti, kad tai atneštų pajamas. Vokiečiams tai pavyko, bet tam prireikė dešimtmečių. 

Socialinis būstas – privalu 

Buvusiame oro uoste pastatyta nemažai socialinių būstų. Vienoje teritorijos dalyje stovinčiuose daugiabučiuose socialiniai būstai sudaro 60 procentų, kitoje pusėje kiek mažiau – 30 – 40 procentų. Ir tai neturėtų stebinti, nes visame Kelne, statant naujus daugiabučius socialiniam būstui privaloma skirti ne mažiau kaip 30 procentų. 

Pašnekovas iš savivaldybės pripažįsta, kad viename pastate įkurti socialinio būsto ir įprasto komercinio būsto gyventojus kartais būna nelengva. Tačiau tokia Kelno miesto nurodyta tvarka visiems NT vystytojams – ne mažiau trečdalis butų turi būti socialiniai.

Vokietijos žemių vyriausybės subsidijuoja tokių butų statybas, investuodami į statomus daugiabučius, kitaip nei Lietuvoje, kur savivaldybės tiesiog nuperka būstus ir juos suteikia žmonėms.

„Savivaldybė subsidijuoja žemės įsigijimą ir dalies butų statybą, tad nuo pat projekto pradžios dalis būstų suplanuojama socialinėms reikmėms“, – aiškina T.Astor.

Atskirai vien tik socialiniam būstui skirti namai čia nestatomi, priešingai nei Alytuje, kur jau antras tokio tipo daugiabutis iškils šalia vieno jau stovinčio.

Labai svarbi ir komercinės paskirties teritorija, čia jau sukurta pie 3500 – 4000 darbo vietų, o baigus projektą bus apie 5000.

Išskirtinių automobilių vieta 

Senų, išskirtinių, sportinių automobilių gerbėjai Kelne žino adresą, kur gali pamatyti ypatingus egzempliorius. Prieš dešimtmetį Kelno savivaldybė pardavė buvusio Kelno oro uosto valdymo bokšto, terminalo pastatą ir tris angarus Motorworld Group kompanijai, kuri savo verslo modelį su visomis paslaugomis automobilistams jau pritaikiusi aštuoniuose Vokietijos miestuose.

Dabar čia vyksta įvairios konferencijos, renginiai, veikia automobilių muziejus. Čia vokiečiai atiduoda pagarbą ir legendiniam Michaeliui Šumacheriui, kurio bolidams iš Formulės-1 trasų skirtas atskiras aukštas. M.Šumacheris gimęs netoli Kelno ir čia visi kraštiečio vairuoti automobiliai, nuo tada, kai jis dar nebuvo tokio ryškumo žvaigždė.

Dalis muziejaus – tiesiog privačių prabangių automobilių garažas. Jei turi ypatingą automobilį ir atliekamų pinigų – čia tiesiog gali priparkuoti savo ratuotą turtą kelių aukštų stikliniame parkinge – kad ir kiti galėtų kurį laiką pasigėrėti tavo išskirtine transporto priemone. 

Ten, kur veikiančiame oro uoste buvo visokios dirbtuvės ir garažai – dabar išskirtinė koncertų salė. O ten, kur kažkada dirbo oro uosto darbuotojai, dabar – biurai. Žinoma, viskas sumoderninta, renovuota, nenugriauta, nes dabar visi buvusio oro uosto pastatai yra saugomi valstybės. Ir tai jau yra Kelno aviacijos istorijos dalis. 

Kelnas pasinaudojo galimybe transformuoti seną oro uostą į tai, kas miestui atnešė naudos, nes čia apsigyvenę žmonės pritraukė ir verslą. O tai ir buvo tikslas – sukurti dar vieną gerbūvį Vokietijos mieste. 

Alytus dar ieško savo kelio, vietos aviatoriai dairosi į kaimyninius Suvalkus Lenkijoje, kur aerodromas vis dar naudojamas. Apie tai papasakosime kitame epizode.

Aut. Vilija Kvedaraitė, Marius Jokūbaitis

Projektas „Skrydis į žalesnę miesto ateitį“ kuriamas kartu su „Vers Beton“ (Nyderlandai), Slow News (Italija), „Mensagem“ (Portugalija).

Prie sprendimų žurnalistikos „FM99“ prisideda Europos žurnalistikos fondas.