Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite „Europos klubą” Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Vladimiras Putinas pakeliui į Hagą, o Vakarų lyderiai dar kartą įsitikino, ką duoda kalbėjimasis su Vladimiru Putinu – nieko. Tarptautinis Hagos tribunolas pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų, tyrėjai jau pakeliui į regioną rinkti įkalčius. Tačiau Rusijos prezidentui kol kas tai nė motais.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas dar kartą paskambino jam, siūlydamas baigti karo veiksmus, Putinas pareiškė, kad tai dar tik pradžia, jis tęs karą Ukrainoje, kaip ten toji tarptautinė benduomenė bereaguotų, tiesiog dzin.
Blogiausia dar ateityje, galiausiai suprato ir Emanuelis Makronas.
Putinas toliau Rusijos spaudoje dėsto, kad Rusija ir Ukraina yra „viena tauta“, Ukrainos vyriausybė naciai, o Ukrainos karius naudoja gyventojus kaip skydus.
Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba vėl ragina Vakarus atsiųsti daugiau karinių lėktuvų, nes Rusija turi pranašumą ore. Svarbiausia, ukrainiečiams reikalinga senesnė technika, nes naujos vakarietiškos jie taip greit neišmoktų valdyti. Tiesa, situacija gali keistis, iš užsienio kariuomenių, tokių, kaip Prancūzijos užsieniečių legionas, sugrįžtant ten tarnavusiems kariams, kurie jau gerai susipažinę su šiuolaikinėmis karo priemonėmis.
Tuo metu be gailesčio bombarduojami civiliai lyg ir gauna šansą. Ukrainos ir Rusijos pareigūnų derybos ketvirtadienį baigėsi susitarimu dėl humanitarinių koridorių sukūrimo, nors visi žino, ką reiškia Rusijos duoti pažadai, tad kol tai nepradėjo veikti, džiaugtis nereikia. Antrasis pokalbis, vadinamas derybomis truko dvi su puse valandos, o Rusija tvirtina, kad trečiasis turas įvyks „greitai“.
Tuo metu Putino bandymai atgrasyti valstybes jungtis – tiek į NATO, tiek į ES davė radikaliai priešingą rezultatą – NATO šalių susitikime jau dalyvauja Švedija ir Suomija, buvusios neutralios ir sulaukusios Rusijos grasinimų vien už išsakytas mintis apie suartėjimą su NATO. Išskirtine skubos tvarka priimtas Ukrainos prašymas tapti kandidate į Europos Sąjungą, jį dabar svarsto institucijos, Gruzija ir Moldova, turinčios ne mažiau įsisenėjusių konfliktų su Rusija ir puikiai pažįstančios šios šalies agresiją, taip pat skubiai pateikė savo paraiškas į ES.
Vargu, kad artimiausiu metu jos įstotų į Sąjungą, tam tikrai reiks nemenkai padirbėti, bet jų prašymai rodo nuotaikas aplink Rusiją. Nebebaisu daryti tai, ką Putinas iš visų jėgų draudžia.
„Dabar laikas: Moldova oficialiai pasirašo paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje“, – pareiškė su Ukraina ir Rumunija besiribojančios Moldovos prezidentė Maia Sandu. „Piliečiai yra pasirengę sunkiai dirbti siekdami stabilios ir klestinčios ateities ES ir Europos valstybių šeimoje“.
Gruziją dar 2008 m. užpuolė Rusija. Šios šalies ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis taip pat paskelbė, kad jo šalis oficialiai teikia paraišką tapti ES nare.
Įstojimo į ES kelias yra ilgas ir sudėtingas, apimantis ilgus metus trunkančias socialines, teisines ir ekonomines reformas. Net kandidatės statusui gauti reikia visų ES narių vyriausybių. Lietuva asociacijos sutartį su ES, kuri atvėrė kelią tolesnėms deryboms, pasirašė 1995 m. Oficialiai derybos prasidėjo 2000 m., o ES nare šalis tapo 2004 metais.
Papildoma kliūtis Moldovai ir Gruzijai yra ta, kad abiejų šalių teritorijoje yra Rusijos remiamų atsiskyrusių regionų.
Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymo Europos Parlamentui spausti dėl Ukrainos narystės ES, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pareiškė, kad plėtra yra „sudėtinga tema“, dėl kurios valstybės narės turi „skirtingų nuomonių“.
ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis ir plėtros eurokomisaraas Olivéras Várhelyi, išvyko į Moldovą ir Rumuniją, kur plūsta pabėgėliai iš Ukrainos. ES lyderiai kitą savaitę Versalyje vyksiančiame viršūnių susitikime aptars šalių, ypač pažeidžiamų Rusijos agresijos, galimybę įstoti į ES. Zelenskiui pavyko įtraukti į darbotvarkę senokai strigusį plėtros klausimą.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas jau seniau buvo pareiškęs, kad galbūt laikas sukurti gerokai platesnį aljansą šalims, kurios neatitinka ES teisinės valstybės standartų, bet nori ekonomiškai integruotis, pavyzdžiui, naujausioms kandidatėms.
Bet kuriuo atveju, ES kaip niekada vieninga, prieš sankcijos nestojo net Vengrijos Viktoras Orbanas, geriausias Putino draugas ES, o ES traukia vis naujas sankcijas, kai kas sako, vis dar nepakankamas, o kai kas, kaip Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kad išvis sankcijos niekas nepakeis, reikia Putiną nugalėti mūšio lauke. Bet kuriuo atveju, yra besiviliančių, kad taikomos sankcijos, paversiančios Rusiją vėl SSSR, be jokio priėjimo prie bet kokio vakarietiško dalyko ir dar su nacionalizuotu turtu, pavyzdžiui, Londone, privers jo aplinką imtis veiksmų.
Trūko kantrybė ir oligarchams, rusų verslininkas Aleksandras Konanykhinas už V. Putino galvą siūlo 1 mln. JAV dolerių vertės premiją. Įtakingas JAV senatorius Lindsey Grahamas paragino, kad „kas nors Rusijoje“ nužudytų prezidentą Vladimirą Putiną.
Vienas didžiausių rūpesčių – dezinformacijos srautas, kuriuo aptemdytos Rusijos (netrūksta ir Lietuvoje) gyventojų galvos. Gyvenantys alternatyvioje planetoje žmonės vis karščiau palaiko Putiną. Tad galiausiai imtasi ir realesnių veiksmų – kovo 2 d. ES sustabdė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių „Sputnik“ ir „Russia Today“ transliaciją ES – teigiama, kol bus nutraukta agresija prieš Ukrainą ir kol Rusijos Federacija bei su ja siejamos žiniasklaidos priemonės nustos vykdyti dezinformacijos ir manipuliavimo informacija veiksmus.
Rusija uždarė ne tik vietinius paskutinius Echo Moskvy ir Dožd, kurie prisiglaudė Youtube, bet ir prieigą prie BBC, DW, „Meduza“, RFE/RL svetainių.
Kia kurie Rusijos bankai atjungti nuo SWIFT sistemos, tiesa, vis dar ne visi ir ne pagrindinis Sberbank, nors Lietuva ir Lenkija ragina tai padaryti. Sandoriai su Rusijos centriniu banku draudžiami ir pirmą kartą istorijoje ES skyrė paramą ginklams. – 500 mln. € paramos paketą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms skirtai įrangai ir reikmenims finansuoti,
Visų rūšių Rusijos oro vežėjams uždaryta ES oro erdvė ir patekimas į oro uostus, paskelbtos įvairios sankcijos asmenims ir subjektams, kurių sąrašas nuolat plečiamas.
ES įšaldė ir Vladimiro Putino ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtą, tik kažin, kad jie savo vardais visus rūmus ar sąskaitas deklaravę, todėl surasti jį nėra paprasta.
Sankcijų sąrašas auga, prie jo jungiasi beveik visas pasaulis, išskyrus kelias marginales.
Net Kinija nusisuka nuo Putino – Kinijoje įsikūręs Azijos infrastruktūros investicijų bankas pranešė planuojantis sustabdyti su Rusija ir Baltarusija susijusį finansavimą. Kinija, kurios dvišaliai santykiai su Rusija pastaraisiais metais sustiprėjo, iki šiol vengė kritikuoti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.
O Putinas toliau bombarduoja Ukrainos gyventojus.
9-a karo diena, Andrii Bystrov iš Kijevo: Tai atominis terorizmas, Europa būtų negyvenama 200 metų
6-a karo diena. Andrii Bystrov iš Kijevo: Rusija griauna miestų centrus, Kijeve pradeda trūkti duonos
Ukrainietis Ruslanas: Kas buvo Lietuvoje, kas žino lietuvius, tie važiuoja į Lietuvą
Ukraina, Olena: „Mes taip ir nesuprantam, kas davė rusams teisę spręsti mūsų šalies likimą“
Kateryna iš Dniepro miesto Ukrainoje: Ką jūs užsienyje galite padaryti, tai pasirūpinti pabėgėliais
4 karo diena, Kijevas – pasakoja Andrii Bystrov
„Europos klubas” dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
