
Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
85 valstybes, tarp jų ir itin tolimas, tokias kaip Australija, apkeliavęs Robertas Pogorelis Islandijoje pirmą kartą pamatė veikiantį ugnikalnį. Įspūdis, sako, nepakartojamas ir ko gero vienintelis gyvenime.
Islandijos ugnikalnis – atviras turistams
„Šis išsiveržimas kitoks, nei 2010-aisiais, nes tuomet vulkanas metė labai daug vulkaninių pelenų, dėl to sustojo aviacija, lėktuvai negalėjo skristi, nes tie pelenai kenkia varikliams, o šįkart išmetama nemažai vulkaninių dujų, šiek tiek lavos, bet pelenų praktiškai nėra, dėl to jis nėra pavojingas lėktuvams.“ – pasakoja Robertas.
Be to, šis ugnikalnis pasiekiamas keliautojams ir žiūrovams: „Jis pasiekiamas taku, kuriuo reikia eiti į vieną pusę maždaug 2,5 valandos, mes ten buvom, stebėjom patį kraterį. Vėjas pūtė nuo mūsų, tai dujų praktiškai nejutome, bet galėjome stebėti kraterį“.
„Iš tikrųjų įspūdinga“, – apibendrina keliautojas.

Kiek veiks ugnikalnis – neaišku
Vulkanas išsiveržė neseniai, liepos 10 d., pradžioje lavos buvo daugiau, dabar kiek mažiau, krateris atlūžo, pasikeitė lavos tekėjimo kryptis, tačiau didžiulis laukas aplink, kai kur dar raudonuoja nuo įkaitusios lavos ir visa tai galima stebėti, pasakoja Robertas.
Kadangi atsirado turistų, kurie nesilaiko taisyklių ir užlipo ant lavos, nors tai draudžiama ir labai pavojinga, dabar įvesti apribojimai ir prie kraterio draudžiama keliauti link vulkano po 18 valandos vakaro.

800 metų toje vietovėje nebuvo jokio ugnikalnio išsiveržimo, o nuo 2021-ųjų tai jau trečiasis. Paskutinį kartą išsiveržęs ugnikalnis veikė šešis mėnesius, kiek tai truks dabar, niekas nežino. Situacija nuolat keičiasi, ugnikalnį stebi mokslininkai.
„Labai rekomenduoju tą žygį, juolab, kad yra tiesioginis skrydis iš Vilniaus ir ne toks brangus“, – siūlo keliautojas.
Robertas Pogorelis – keliavimo autostopu entuziastas. Po Islandiją jis taip pat keliavo autostopu: „Sustoja žmonės gana nesunkiai ir sustoja įvairiausių tautybių žmonių, sustojo lenkai, žmogus iš Ganos, iš Moldovos, Prancūzijos, Ispanijos, įvairiausių šalių, nors lenkų ko gero daugiausiai“.
Žmonės ten lieka gyventi pakerėti gamtos, sako keliautojas.
Pigiau nukeliauti galima ir į Kuršių Neriją
Robertas iš Islandijos jau atsidūrė Lietuvos pajūryje. Čia taip pat yra kitokių būdų nukeliauti, nebūtina su savo automobiliu, sako pašnekovas.
„Į Juodkrantę keliaujant automobiliu, už keltą mokėsite 20 eurų ir dar 30 eurų ekologinį mokestį, taip kad patarčiau atvažiuoti arba viešuoju transportu, arba feisbuke yra grupė„ kur paieškojus galima rasti žmonių, kurie pasiskelbia, kad važiuoja ir galima pasidalinti kuro ar kelto kaštus“, – pataria keliautojas.
Poilsis Neringoje kainuoja nemenkai, tad kaštus galima sumažinti bent jau kelionei.
Daugiau atostogų patarimų – vasariškame pokalbyje su keliautoju, „Mokėk keliauti“ bendruomenės įkūrėju Robertu Pogoreliu.