Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite „Europos klubą” Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
6 sankcijų paketas
ES derasi dėl šeštojo sankcijų paketo, kuriame labai tikimasi ir naftos – pagrindinio Rusijos pajamų šaltinio. Vokietijai regis jau priimtina nafta tarp sankcijų, tiesa – tik su tam tikromis išlygomis, tačiau visiškai kitaip mano Viktoras Orbanas ir kandidatė į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen, tai ji pareiškė debatuose su Emmanueliu Macronu prieš šį savaitgalį vyksiančius rinkimus.
Vokietijos Užsienio reikalų ministrė žaliųjų atstovė Annalena Baerbock pareiškė, kad iki vasaros naftos importas iš Rusijos bus sumažintas perpus ir galutinai nutrauktas iki metų galo. Diskusijos vyksta dėl įvairių naftos rūšių ir jos tiekimo būdų – ar atkeliauja tankeriais ar vamzdžiu. 2020 metais iš 2,8 milijonų barelių per dieną pasiekiančių ES, ketvirtadalis, (0,7 mln) buvo tiekiama vamzdžiu, likusi – jūros keliu.
Kaip ir sankcijų angliai atveju, diskusija vyksta apie pereinamuosius periodus. Sankcijų paketo juodraštis ES ambasadoriams bus pristatytas kitą savaitę.
Planuojamas Ukrainos atstatymas
Be gelbėjimo jau kuriami ir Ukrainos atstatymo planai – ir ši šalis gali tapti ES žaliojo susitarimo varikliu. Ukraina turėtų būti atstatyta kaip švari jėgainė, skatinanti ES žaliąjį kursą, pareiškė Ukrainos parlamentarė Lesia Vasylenko, nes šalis daug savo pramonės atstatinės nuo nulio. Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandr Kubrakov šią savaitę skaičiavo, kad Rusijos invazija sunaikino infrastruktūros už maždaug 100 milijardų dolerių. Kijevo ekonomikos mokykla skaičiuoja, kad bendrai karo žala Ukrainai siekia 600 milijardus USD. Atstatant Ukrainą bus siekiama daryti kuo tvaresnes investicijas – Ukraina galėtų tenktinti augančią paklausą elektrinių automobilių dalių, šilumos siurblių ar žalios žemės ūkio produkcijos.
ES finansavimas Lietuvos geležinkeliui
Europos Komisija patvirtino finansavimą gabalui žalio Lietuvos geležinkelio – 158 mln. eurų iš ES Sanglaudos fondo geležinkelio Kaišiadorys-Klaipėda elektrifikavimui. Šis ruožas yra dalis 424 km geležinkelio nuo Klaipėdos iki Baltarusijos sienos. Lietuvoje vos 8% geležinkelių yra elektriniams traukiniams, o dyzelinių traukinių Klaipėdos-Kaišiadorių ruože tarša Komisijos tyrimu sudaro 3 proc. viso Lietuvos transporto šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Tuo pačiu sprendimu Latvija gaus 114 mln. eurų 23 naujiems keleiviniams traukiniams.
USB-C krovikliai viskam?
Mažinti vartojimą bandoma ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui įvedant vienodus telefonų kroviklius. ES direktyva dėl bendro kroviklio su (USB-C) jungtimi visiems mobiliesiems telefonams stumiasi į priekį, o Europos Parlamentas norėtų ją išplėsti ir kitiems mobiliems prietaisams, tokiems kaip planšetiniai kompiuteriai, kameros, ausinės, žaidimų konsolės ir nešiojamieji garsiakalbiai. EP Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas jau parengė EP poziciją šiuo klausimu. Išimtis numatyta tik prietaisams, kurie yra per maži tokiam krovikliui, t.y. laikrodžiams, sveikatos stebėjimo prietaisams ir kai kuriai sporto įrangai.
Tyrimai rodo, jog maždaug trečdalis vartotojų iš karto išmeta gautą kroviklį jo nepanaudoję nei karto. Iš viso per metus ES rinkai pristatoma pusė milijardo kroviklių, o jų atliekos sudaro 11-13 tūkst. tonų. kita svarbi EP siūloma pataisa – įpareigoti Komisiją iki 2026 m. pasiūlyti bendrą ES standartą belaidžiam įrenginių krovimui.
Bandymai užtikrinti teisę į remontą
Dar viena iniciatyva – skatinti daiktus remontuoti o ne pirkti naujus. 77 % ES piliečių mieliau taisytų daiktą, nei pirktų naują, rodo Eurobarometro tyrimas. EP pateikė savo reikalavimus Europos komisijai, kas turėtų būti rengiamame teisės akte dėl teisės į remontą. Apie tai Europos klubas kalbino EP Žaliųjų frakcijos narį Bronį Ropę, klausykite podkasto epizodą.
Veiksminga teisė į remontą turėtų būti taikoma visam gaminio gyvavimo ciklui, o daiktų dalys turi būti lengvai pakeičiamos. Programinės įrangos atnaujinimai turėtų leisti sugrįžti prie ankstesnės versijos ir nemažinti, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų našumo. EP nariai taip pat reikalauja ir paskatos vartotojams rinktis remontą, o ne keitimą, pvz., pratęstos garantijos arba suteikti pakaitinį prietaisą jo remonto metu, kaip šiuo metu yra su automobiliais.
Beje, elektronikos atliekos yra sparčiausiai augantis atliekų srautas pasaulyje – 2019 metais jų išmesta daugiau nei 53 mln. tonų. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad 2030-aisiais, elektronikos atliekos sieks 74,7 mln. tonų.
Yra įvairių iniciatyvų, skatinančių daiktų remontą – Austrijos sostinės Vienos savivaldybė gyventojams dalino 100 eurų čekius remontui, visame pasaulyje auga savanorių valdomos nemokamos remonto dirbtuvės, kurios padeda taisyti ir prižiūrėti sugadintus ar sulūžusius gaminius. Belgijoje, jų yra beveik 2 000. Jose galima gauti ir kitų paslaugų, pavyzdžiui, drabužių taisymo paslaugą.
„Europos klubas” dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
- Rimantas Šaparnis savarankiško gyvenimo namų uždarymo neatlaikė
- Galimai pasinaudojo ne savo kortele
- Elayork – eurovizinio hito „Luktelk” bendraautorė pristato savo naujausią kūrinį ir vaizdo klipą „Ne Laiku”
- Lazdijuose vyks Dzūkijos mokomųjų mokinių bendrovių mugė
- Penktadienį žinomi šalies atlikėjai atvyksta į paramos koncertą Alytuje (papildyta interviu)
