Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox “Pranešėjų apsauga skverbiasi į mūsų gyvenimą” – sako S. Muravjovas. Jau beveik 2 metai įstatymui, bet juk įstatymai patys neveikia. Kaip viešasis sektorius tvarkosi šiuo klausymu, apie tai FM99 pokalbis.
Devynios iš dešimties viešojo sektoriaus įstaigų sudaro galimybę savo darbuotojams pranešti apie korupciją, tačiau ketvirtadalis iš jų neužtikrina galimybės tai padaryti saugiai, pirmadienį skelbia su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Du trečdaliai institucijų (67) nurodo, jog taiko atsakomybę darbuotojams, kurie neužtikrina arba pažeidžia duomenų saugumo taisykles. Beveik pusė (45) – jog gauti pranešimai specialiai saugomi: saugomos patalpos, koduojami kompiuteriai. Penktadalis (25) – jog duomenys naikinami pagal specialią tvarką. Tik 17 institucijų nurodė visas šias duomenų apsaugos priemones. FM99 kalbina „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovą Sergėjų Muravjovą.
27 iš 95 institucijų kaupia tokius pranešančio asmens duomenis kaip vardas, pavardė, el. pašto adresas, tel. numeris, asmens kodas, gyvenamasis adresas. 78 iš 95 institucijų kaupia bent dalį šių duomenų. Aštuonios institucijos išsaugo telefoninio pokalbio įrašą.
„Savivalda turi pasitempti”
„Viešojo sektoriaus institucijos turi geriau įgyvendinti Pranešėjų apsaugos įstatymą. Nerimą kelia savivalda – net ketvirtadalis savivaldybių arba nesuteikia savo darbuotojams galimybės pranešti apie galimas negeroves, arba iš viso neatsakė į mūsų užklausą“, – pranešime sako TILS vadovas. Tik aštuonios institucijos nurodė tikslų biudžetą, skirtą Pranešėjų apsaugos įstatymui įgyvendinti.
105 iš 117 institucijų pateikė atsakymus į TILS klausimyną. Jos duomenimis, pateikus užklausas 117 viešojo sektoriaus institucijų paaiškėjo, kad galimybę pranešti apie neteisėtus ar neetiškus veiksmus sudaro 95 iš 105, tačiau 71 iš 95 institucijų per pastaruosius dvejus metus negavo nė vieno pranešimo. 25 iš 95 institucijų neužtikrina galimybės pranešti saugiai.
„Smagu, kad iš esmės devynios iš dešimties institucijų turi kažkokį pranešimų kanalą ir tai reiškia, kad yra pasiruošusios išgirsti savo darbuotojų nuogąstavimus“
„Aš sakyčiau, kad tai yra visai nemažai, FM99 sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Per 2019-2020 metus institucijos iš viso gavo 406 pranešimus. Penkių institucijų gauti pranešimai sudarė 90 proc. (365 iš 406) gautų pranešimų. Tai AB „Kelių priežiūra“ (147 pranešimai), AB Lietuvos paštas (121), Kalėjimų departamentas (47), UAB „Ignitis“(36), AB „Lietuvos geležinkeliai“ (14). 22 institucijos nurodė, jog per pastaruosius dvejus metus gavo bent vieną pranešimą.„Vien tai, kad 90 procentų tų pranešimų ateina realiai vien iš penkių institucijų sako, kad kai kurios institucijos galbūt jau ėmėsi veiksmų ir jų vadovai aiškiai supranta, kad apie bet kokią negerovę reikėtų sužinoti pirmiems, nes tai reiškia, kad tu gali susitvarkyti ir dirbti geriau, o kitos institucijos galbūt dar šiek tiek turi kur padirbėti“, – sako S. Muravjovas.
32 gauti pranešimai buvo perduoti kitoms atsakingoms institucijoms.Devynios savivaldybės – Molėtų, Plungės, Rietavo, Skuodo, Švenčionių, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės rajonų – bei Valstybės saugumo departamentas nurodė, jog vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo neturi. Atsakymų nepateikė penkios savivaldybės: Anykščių, Biržų, Kaišiadorių ir Radviliškio rajonų bei Kazlų Rūdos, trys ministerijos: Finansų, Kultūros ir Užsienio reikalų, dvi perkančiosios organizacijos – Respublikinės Panevėžio ir Šiaulių ligoninės, valdoma įmonė Registrų centras ir Vyriausioji rinkimų komisija. Pranešėjų apsaugos įstatymas įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 dienos.
