Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Kol konvenciniam karui rengiamės ir skiriame vis daugiau lėšų gynybai, informacinėje erdvėje dezinformacijos atakas patiriame kasdien. Lietuva, būdama NATO rytinio flango priešakinėse linijose, yra nuolatinis Kremliaus dezinformacijos ir propagandos taikinys. Siekiant suskaldyti visuomenę ir pasėti nepasitikėjimą valstybės institucijomis, sąjungininkais bei kariuomene, į šios propagandos mašinos palaikymą vien šiemet Kremlius, VSD duomenimis, skiria 1,4 milijardo eurų. FM99 pokalbis apie informacinę gynybą ir kovą su dezinformaciją – Seimo narė Daiva Ulbinaitė pristatė naują informacinės gynybos įstatymų paketą.
Informacinis karas: ar Lietuva pasiruošusi gintis?
Šokiruojantis faktas: nors Lietuvoje socialinių tinklų vartotojų yra apie 1,9 milijono, tarnybos nustatė, kad net pusė milijono yra netikrų paskyrų. Tai rodo, kad atakos vyksta automatizuotai ir koordinuotai. Ši hibridinio karo ginklu tapusi dezinformacija platinama per vadinamuosius SIM-spiečius (angl. SIM-boxes) – tūkstančiais automatizuotai valdomas korteles, kurios naudojamos ne tik masinei melo sklaidai, bet ir sukčiavimui bei finansinėms apgaulėms. Kriminalistai kratų metu yra aptikę beveik 200 SIM-boksų ir išėmę apie 75 000 SIM kortelių. Tai tik patvirtina, koks didelis yra šios atakos mastas.
Seimo narė Daiva Ulbinaitė, pristačiusi naują Informacinės gynybos įstatymo paketą, teigia, kad iki šiol teisinė bazė buvo neparuošta šiems iššūkiams. Trūksta aiškios dezinformacijos apibrėžties, jos klasifikatoriaus ir numatytų sankcijų. Naujosios pataisos siekia aiškiai apibrėžti, ką laikysime nusikaltimu, kad institucijos gautų konkrečius įrankius kovai. Numatoma prievolė socialiniams tinklams pašalinti draudžiamą informaciją per nustatytą laiką, kad žala nebūtų daroma kelis mėnesius, kaip nutinka dabar.
Vis dėlto, institucijų veiksmai yra tik dalis kovos, nes, kaip teigia kriminalinės policijos biuro vadovas Arūnas Maskoliūnas: „Hibridika neturi ribų. Jie veikia visose srityse, kuriose yra pilkoji zona, kur yra nėra reglamentavimo, kur yra patogu veikti, ir tai yra tiesa“. Todėl itin svarbu ugdyti visuomenės atsparumą.
Faktų netikrina
Nors 78 proc. žmonių supranta Rusijos informacinių atakų keliamą grėsmę, tik 21 proc. tikrina faktus. Tam, kad sustiprintume valią gintis, būtina didelį dėmesį skirti informaciniam raštingumui ir kritiniam mąstymui, pradedant nuo darželio, sekant Suomijos pavyzdžiu, kur manipuliacijos ir klastos atpažinimas yra integruotas į visą mokymo procesą.
„Okupacija prasideda ne tada, kai tankai jau važiuoja per sieną, o kai palaužiama valia gintis“, – pabrėžia Seimo narė Daiva Ulbinaitė. Būtent todėl, siekiant apsaugoti konstitucinę santvarką ir nacionalinį saugumą, Lietuvai būtina kuo skubiau ginti ne tik savo oro, bet ir informacinę erdvę.
Dezinformacija siekiama suskaldyti visuomenę. Propagandos tikslas – sėti nepasitikėjimą valstybės institucijomis, kariuomene ir sąjungininkais. Dezinformacija siekiama suskaldyti visuomenę. Didžiausia grėsmė yra ta, kad puolama valia gintis, siekiant, kad atėjus metui gintis, šalis būtų supriešinta iš vidaus. Be to, infrasruktūra, naudojama dezinformacijai skleisti, taip pat aktyviai taikoma sukčiavimui ir finansinėms apgaulėms.
Siekiama užkamšyti spragas
Siūlomu Informacijos gynybos įstatymo paketu siekiama užpildyti dabartinės teisinės bazės spragas.
Siūloma detaliai apibrėžti dezinformacijos sampratą ir nustatyti klasifikatorių, kas bus laikoma nusikaltimu. Suteikiamos galios institucijoms ir numatoma prievolė socialiniams tinklams pašalinti draudžiamą informaciją, jeigu to pareikalauja oficialios institucijos. Taip numatoma įvesti administracinę atsakomybę subjektams, nevykdantiems valstybės institucijų nurodymų pašalinti draudžiamą informaciją arba panaikinti prieigą prie jos. Šiuo metu tokios atsakomybės nėra.
Seimo narė D. Ulbinaitė priminė, kad šis reguliavimas kyla iš Konstitucijos 25-ojo straipsnio, kuris dezinformaciją įvardija kaip nusikalstamą veiksmą, draudžiantį kurstyti tautinę, rasinę, religinę ar socialinę neapykantą.
Nors teisinės priemonės yra būtinos, pabrėžiama, kad jos turi eiti kartu su visuomenės švietimu ir atsparumo didinimu.
