Klausyti gyvai

18:00 - 18:35

Kitokia diena

Šiandien minimos 50 kovotojo už laisvę Romo Kalantos žūties metinės

Gegužės 14 d. minimos  tragiškos kovotojo už laisvę Romo Kalantos žūties metinės.  Prabėgo jau 50 metai nuo audringų 1972 m. gegužės dienų, kai 19-metis jaunuolis Romas Kalanta, Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš tarybinį režimą, apsipylė benzinu, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, užsidegė ir susidegino.

Šeštadienį Alytaus kultūros centras kviečia į Pilietinio pasipriešinimo dienos bei Romo Kalantos 50-ųjų žūties metinių minėjimą. Šiai dienai atminti 12 val. vyks minėjimas R. Kalantos skverelyje, o po jo 13.30 val., muzikinio projekto „The Beatles show“ Jokūbo Bareikio ir Rafailo Karpio nemokamas koncertas Miesto sode. Jūsų laukia išskirtinis koncertas! Susitikime šeštadienį Miesto sode. FM99 pasakoja Alytaus Kultūros centro direktoriaus pavaduotoja meno reikalams Jurgita Guževičienė.

Minint Romo Kalantos susideginimo ir jo laidotuvių dieną prasidėjusių manifestacijų 50-ąsias metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą apie 1972 m. gegužės mėnesio įvykius Kaune, vadinamus „Kauno pavasariu“.

Parodoje skelbiami dokumentai, vaizdo ir garso dokumentai bei kiti eksponatai saugomi Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Kauno regioniniame valstybės archyve, Kauno IX forto muziejuje bei Vaidoto Žuko asmeniniame archyve. Parodos tekstai pristatomi lietuvių ir anglų kalbomis.

Paroda eksponuojama ant buvusių KGB rūmų fasado (Gedimino pr. 40, Vilnius), o virtuali paroda skelbiama Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/liepsnojantis-kauno-pavasaris-lya/exh-276/liepsnojantis-kauno-pavasaris-lya/case-1416 arba paskyroje Facebook socialiniame tinkle https://www.facebook.com/lietuvosypatingasisarchyvas/

R. Kalantos susideginimas ir Kauno įvykiai pažadino okupuotos Lietuvos gyventojų antisovietines nuotaikas, atgaivino kovos dėl nepriklausomybės idėją. Daug metų Kauno pavasario metinės buvo dideliu sovietų saugumo struktūrų rūpesčiu. 1973−1988 m. laikotarpiu kiekvieną gegužės 14 d. Kaune ir kituose Lietuvos miestuose būdavo telkiamos sustiprintos saugumiečių bei milicijos pajėgos. Nepaisant milžiniškų sovietinių ideologų ir represinių struktūrų pareigūnų pastangų, R. Kalanta nebuvo užmirštas iki pat Lietuvos atgimimo. Nuolat buvo kuriami ir plito jo atminimui skirti eilėraščiai, dainos, iš lūpų į lūpas sklido pasakojimai apie 1972 m. Kauno įvykius. Romas Kalanta tapo pasipriešinimo komunistiniam režimui, protesto prieš Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių sovietų okupaciją, kovos už laisvę simboliu.
1989 m. atnaujinus tyrimą baudžiamojoje byloje dėl R. Kalantos mirties, buvo atlikta pakartotinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Speciali psichiatrų-psichologų komisija konstatavo, kad R. Kalanta nebuvo psichiškai nesveikas bei „savižudybės metu galėjo suprasti tikrąją savo veiksmų reikšmę“. 2000 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Romas Kalanta apdovanotas Vyčio kryžiaus Didžiuoju ordinu (po mirties). 2006 m. Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (po mirties) apdovanotas vienas pagrindinių „Kauno pavasario“ įvykių dalyvių − Vytautas Kaladė.
Nuo 2002 m. gegužės 14-oji Lietuvoje kasmet minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena.
 
A kalanta
Antanas Kalanta

Ką apie brolį Romą Kalantą pasakojo artimiausi žmonės – brolis Antanas Kalanta.

Užrašų knygelėje jis paliko įrašą: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.Arčiau buvusieji dar bandė gesinti liepsnojantį jaunuolį, bet atskubėjusi greitoji medicinos pagalba į ligoninę nuvežė jį jau be sąmonės. Po keturiolikos valandų, gegužės 15 d. 4 val ryto, vaikinas mirė. Įvykiai Kaune sukėlė LKP ir KGB pareigūnų sumišimą – TSR Lietuvoje tai buvo precedento neturintis atvejis (panašūs įvykiai buvo užfiksuoti Čekoslovakijoje Prahos pavasario metu, tačiau buvo kruopščiai slepiami.

Keletą dienų kauniečiai ir miesto svečiai lankė R. Kalantos susideginimo vietą, dėjo gėles. 1972 m. gegužės 18 d. į laidotuves prie jo namų Kaune, Panerių g. susirinko didelis žmonių būrys. Paaiškėjus, kad valdžios nurodymu velionis palaidotas keliomis valandomis anksčiau, negu buvo numatyta, kilo visuotinis pasipiktinimas. Vytauto Kaladės, Antano Kačinsko bei kelių kitų jaunuolių kvietimu, skanduodami šūkius „Romas liks visų širdyse!“, „Laisvę jaunimui!“, „Tegyvuoja Lietuva!“ ir pan., į laidotuves susirinkę žmonės pajudėjo link Kauno senamiesčio.
Kauno miesto sode, prie R. Kalantos susideginimo vietos įvyko stichiškas mitingas, kuriame toliau aidėjo šūkiai, Rimantas Baužys bandė perskaityti atsišaukimą. V. Kaladė siūlė rinkti pinigus paminklo statybai, kvietė susirinkusius eiti prie Kauno miesto vidaus reikalų valdybos ir reikalauti, kad būtų paleisti sulaikyti žmonės, kurie pagal sklidusius gandus, buvo milicijos suimti, nes 1972 m. gegužės 14‒18 d. lankė R. Kalantos susideginimo vietą. Laisvės alėjoje ir kitose centrinėse Kauno gatvėse prasidėjo eitynės, kuriose dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių. Aidėjo šūkiai „Tegyvuoja ilgi plaukai!“, „Šalin milicijos terorą ir bananus“, „Šalin šitą santvarką!“, „Laisvę Lietuvai!“.
Ties Kauno soboru žmones išsklaidė milicijos ir draugovininkų pajėgos. Dalis protestuotojų grįžo į Kauno miesto sodą, kur dėjo gėles R. Kalantos susideginimo vietoje, pagerbė jo atminimą tylos minute, skandavo šūkius. Įvairiose Kauno vietose prasidėjo jaunuolių susidūrimai su milicininkais ir draugovininkais, kurie vyko iki vėlaus vakaro, kelioms valandoms buvo sutrikdytas miesto transporto judėjimas, išdaužti keleto parduotuvių bei kavinių vitrinų langai, sužeisti 5 milicininkai, nuverstas ir padegtas tarnybinis milicijos motociklas. 1972 m. gegužės 19 d. naktį Kauno gatvėse buvo išbarstyti lapeliai su šūkiais: „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!“, „Laisvę hipiams!“, „Tegyvuoja gegužės 18-oji!“, „Šalin raudonuosius vabalus!“.
 
mid_kalanta106
Kaunas 1972
1972 m. gegužės 19 d., sutelkus dar didesnes milicijos, vidaus kariuomenės ir draugovininkų pajėgas, demonstracijos buvo numalšintos. Suimti 402 žmonės, iš jų 50 – patraukta administracinėn, 10 ‒ baudžiamojon atsakomybėn. Aktyviausiems 1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyviams iškelta baudžiamoji byla, kurioje tardymą vykdė Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo skyriaus tardytojų grupė.
Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos 1972 m. spalio 3 d. nuosprendžiu aktyviausi Kauno įvykių dalyviai ‒ Vytautas Kaladė, Antanas Kačinskas, Rimantas Baužys, Kazys Grinkevičius, Vytautas Žmuida, Jonas Prapuolenaitis, Juozas Macijauskas, Virginija Urbonavičiūtė, pagal LSSR baudžiamojo kodekso 1993 str. (grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka, organizavimas arba dalyvavimas juose), 225 str. 2 dalį (piktybinis chuliganizmas), 99 str. 1 dalį (tyčinis valstybinio ar visuomeninio turto sunaikinimas arba sužalojimas) nubausti laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų, bausmes atliekant pataisos darbų kolonijose. Nors eitynių ir kitų protesto akcijų dalyviai formaliai buvo teisiami už viešosios tvarkos pažeidimus ir chuliganizmą, įvykių dalyvių bei liudininkų apklausų protokoluose gausu duomenų, patvirtinančių, kad 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykiai turėjo aiškų politinį pobūdį.
 
mid_kalanta103
Kaunas 1972

Masinės demonstracijos, smurtas ir areštai truko dvi dienas, neramumai nuslopinti tik gegužės 19 d. Pagrindiniai eitynių organizatoriai nuteisiami ne kaip politinių riaušių rengėjai, bet kaip chuliganai ir „asocialūs elementai“ – taip buvo dangstoma „kova su hipiais“ – per patį sovietmetinės stagnacijos suvešėjimą kiekvienas hipių gyvenimo būdą dievinąs džinsuotas, plačiakelnis, ilgaplaukis jaunuolis avansu buvo vadinamas santvarkos priešu. Demonstracijose dalyvavo ir aplinkinių miestų bei miestelių jaunimas.

kalanta PNG
Kaunas 1972

R. Kalanta oficialiai pripažintas psichikos ligoniu, tačiau 1989 m. posėdžiavusios komisijos, trūkstant paprastų įrodymų, galiausiai Kalantą pripažino psichiškai sveiku. Aštuonerius metus tėvai negalėjo ant sūnaus kapo pastatyti paminklo – draudėjai tikino, esą liaudies priešas nevertas pagarbos. Paminklas Romainių kapinėse iškilo tik 1982 m.

th_kalanta102

Laisvė man yra viskas. Tai – didžiausia mano gyvenimo laimė ir dovana sakė filosofas Leonidas Donskis.

Kitos naujienos

Įvyko 2022 m. Lietuvos breiko ir Lietuvos hiphopo čempionatai, kuriuos rengė Lietuvos sportini...

Lietuvių kalba unikali ir ypatinga, ja komunikuojame tarpusavyje. Deja, kartais atsitinka ir taip, kad g...

Interaktyvus pabėgimo kambarys „Misija: Žaliasis kursas“ tęsia savo kelionę po Lietuvą ...

Pirmoji Alytaus dizaino savaitė „Įžvalgos KARTU“ jungiasi su nacionaline Dizaino savaite ir prista...