Klausyti gyvai

19:00 - 19:35

Vakaro dvelksmas

Smurtas lyties pagrindu – niekada jo nereikia pateisinti!

Kalbėdami apie lyčių lygybę nekalbame apie tai ir neabejojame, kad moteriška ir vyriška lytys skiriasi. Tarp lyčių yra biologiniai  ir socialiniai (arba kultūriniai) skirtumai. Biologiniai lyčių skirtumai apsprendžia moterų ir vyrų funkcijas, kurios nekintančios ir universalios. Socialiniai skirtumai tai biologinių skirtumų socialinis įprasminimas: būtent tuomet atsiranda tik “moteriški” ar tik “vyriški” vaidmenys, darbai, profesijos, elgesys, charakterio savybės ir pan. Tai lemia lyčių vaidmenis, kurie nusako, kaip vyrai ir moterys turi jausti ar veikti. Lyčių vaidmenys įvairiose kultūrose skirtingi.

Švedija lyčių lygybės indekse užima pirmąją vietą. Lietuvoje svajojama panašėti į Skandinavijos šalis. Tai pasiekti įmanoma, bet tam reikia nuoseklumo ir sąmoningumo. Dažnai galvojama kad lyčių lygybė egzistuoja pati savaime, ir nėra susijusi su kitomis gyvenimo sritimis. Deja, dalis visuomenės nusiteikusi priešiškai – kam ir kodėl reikia keisti. Lyčių lygybės indeksą sudaro šešios pagrindinės sritys: darbas – moterų ir vyrų padėtis Europos darbo rinkoje; sveikata – moterų ir vyrų sveikatos būklės skirtumus ir sveikatos priežiūros prieinamumas; finansai − moterų ir vyrų finansiniai ištekliai bei ekonominė situacija; žinios – moterų ir vyrų padėties skirtumai mokslo srityje; laikas – moterų ir vyrų laiko paskirstymas priežiūrai, namų ruošos darbams, laisvalaikiui, visuomeninei veiklai; galia  – moterų ir vyrų atstovavimas politinių ir ekonominių sprendimų priėmime.

Šiandien laidoje pašnekovę kalbino Vida Grišmanauskienė apie smurtą lyties pagrindu: Kas tai yra?

Kaip sako lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė. Mūsų visuomenėje dažniausiai nukenčia socialiai silpnesnis: moteris, vaikas, senolis, neįgalusis. „Ne fiziškai silpniausias žmogus patiria smurtą, o tas, kuris visuomenėje yra nuvertintas, kurio statusas yra žemesnis. Mes gyvename visuomenėje, kur tarsi yra pasakyta, kad vyras turi teisę kontroliuoti, jis sprendžia, o moteris turi klausyti. Vaikai, senoliai yra rizikos grupės, taip pat kaip ir neįgalieji ar tautinės mažumos. Kai gyveni nuolatiniame strese tu nebegali pilnavertiškai funkcionuoti visuomenėje. Mes turime suprasti, kad tai nėra „privatus klausimas“  ar „savęs nekontroliuojantis smurtautojas“. Stereotipai ir įvairūs epitetai trukdo moterims išeiti iš smurtinės situacijos, nes išeiti iš smurtinių situacijų yra be galo sudėtinga ir pavojinga. “

Domestic violence
Smurto artimoje aplinkoje įstatymą Lietuva turi 4 metus, JAV – 40. Nors apklausa sako, kad 83 proc Lietuvos vyrų nepateisina smurto prieš moteris ir agresyvaus elgesio nelaiko vyriškumo požymiu, tačiau kas devintas oficialiai užregistruotas nusikaltimas Lietuvoje padaromas šeimoje.

Kas turėtų jungti koordinuoti, institucijų veiklą? Ar finansavimo stoka lemia koordinacijos nebuvimą?

„Kuo institucijos geriau veikia, kuo moteris labiau tiki, kad jai bus padėta, tuo didesnė tikimybė, kad ji kreipsis pagalbos. Bet koks mėginimas aukai išeiti iš smurtinių santykių yra labai pavojingas, nes rizika būti nužudytai padidėja 8 kartus. Jeigu vyras grasina nužudyti, tai moters tikimybė būti nužudytai padidėja 15 kartų. Todėl smurtautoją labai sunku palikti, nes jis mano, kad turi teisę kontroliuoti. Tik efektyvus ir koordinuotas institucijų darbas gali padėti šioje situacijoje. Mūsų valstybėje labai trūksta kompleksiškumo. Norint kažką pakeisti nebūtina turėti specialių lėšų, tiesiog, reikia geresnio dialogo tarp institucijų. Amerikiečiai suformavo koordinuotą bendruomenės atsako modelį ir viso to ašis yra nevyriausybinės organizacijos, kurioms moterys lengviau pasisako. Jų pagrindinis prioritetas  – aukos apsaugojimas, nes šie nusikaltimai turi tendenciją stiprėti. Ir mes turime suprasti, kad nukentėjusios moters saugumas yra svarbiausias.“ – Kalbėjo lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė

Smurtas lyties pagrindu yra žmogaus teisių pažeidimas ir diskriminacijos forma. Sąvokos „smurtas lyties pagrindu“ ir „smurtas prieš moteris“ dažnai vartojamos sinonimiškai, nes dažniausiai prieš moteris smurtauja vyrai. Europoje fizinį smurtą yra patyrusios 20–25 % moterų. Kitokios formos smurtą lyties pagrindu patyrusių moterų skaičius daug didesnis.

Smurto artimoje aplinkoje įstatymą Lietuva turi 4 metus, JAV – 40. Nors apklausa sako, kad 83 proc Lietuvos vyrų nepateisina smurto prieš moteris ir agresyvaus elgesio nelaiko vyriškumo požymiu, tačiau kas devintas oficialiai užregistruotas nusikaltimas Lietuvoje padaromas šeimoje. Bent kartą per mėnesį moteris yra nužudoma intymaus partnerio. Per metus šis smurtas mums kainuoja  1 540 141 673 eurų. – tiek, kiek valstybės biudžete skiriama švietimo, kultūros ir poilsio reikmėms.

Lietuvoje pradėta socialinė kampanija vyrai už moteris. Internetinėje svetainėje www.vyraiuzmoteris.lt vaizdo medžiaga skatina netoleruoti ne tik fizinio bet ir emocinio, psichologinio smurto.

Laida sukurta bendradarbiaujant su Lygių galimybių plėtros centru.

Kitos naujienos

Jaunosios kartos dainininkas ir muzikos kūrėjas Dovi Mi pristato naujausią savo darbą – kūrinį „C...

Per šventes ženkliai pasunkėja pirkinių krepšiai ir atliekų konteineriai. „Dar nebuvo tokių švenč...

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininke, edukatore Gita Jak...

Artėjantis didžiausias Lietuvoje džiazo festivalis „Kaunas Jazz“ paskutinį balandžio savaitgalį pakvies ž...