Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Smurto prieš moteris kaštai Lietuvoje siekia 1,8 milijardo eurų per metus, visoje Europos Sąjungoje tai sudaro 290 milijardų eurų, rodo Europos lyčių lygybės instituto atliktas tyrimas.
„Tas tris paras aš drebėjau. Nežinojau, kas su manimi bus, bijojau. Kai paskambino iš Moterų krizių centro, pasakiau, kad pati išprovokavau. Kelis kartus klausė – ar viskas gerai? Sakiau, kad esu pati kalta ir pagalbos nereikia. Jie neturėjo ką atsakyti, priversti nieko negali“, – savo istoriją pasakoja alytiškė Oksana, ilgus metus kentusi vyro smurtą. Tuomet orderis, iškeldinantis smurtautoją iš namų, Lietuvoje dar negaliojo.
Pernai įsigaliojo apsaugos nuo smurto orderis
Nuo 2023 metų liepos, kai Lietuvoje pradėjo veikti apsaugos nuo smurto orderis, iki šių metų rugsėjo 30 dienos policijoje registruota beveik 68 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, išduota daugiau kaip 26 tūkst. orderių. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai pagalbą suteikė daugiau nei 33 tūkst. žmonių.
Nuo sausio 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos, Policijos departamento duomenimis, tarp smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų moterys sudarė apie 78,5 proc., vyrų – apie 21,5 procento.
Vien tik per pirmą šių metų pusmetį Alytaus apskrityje buvo užregistruoti 2093 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, išduota per 800 apsaugos orderių. Penktadalis Alytaus apskrityje policijos užregistruotų nusikaltimų susiję su smurtu artimoje aplinkoje – 18,9 proc. iš 1020 atvejų.
„Pagal dabartinį smurto artimoje aplinkoje įstatymą mes įsijungiame tada, kai būna užpildytas policijos pranešimas.“ – „FM99“ pasakoja Alytaus Moterų krizių centro vadovė Irma Treinavičienė. Moterų krizių centrai, kurie yra ir Specializuotos pagalbos centrai, ir yra pagrindinė vieta, kur smurto aukos gauna pagalbą Lietuvoje.
- Smurto orderis – tai prevencinė priemonė, skirta greitai apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis. Pavojų keliantis asmuo policijos pareigūno sprendimu turi 15 parų išsikelti iš smurtą patyrusių asmenų aplinkos.
Smurto kaštai Lietuvoje milžiniški, jau nekalbant apie šimtus tūkstančių sužalotų žmonių ir likimų, daugiausiai moterų ir vaikų, tačiau Lietuva vis dar nesinaudoja įrankiais, kurie jai prieinami – Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo.
Ši konvencija, kaip ir kiti tarptautiniai susitarimai, yra kompromisų ir ilgų diskusijų tarp 47 Europos Tarybos šalių vaisius. Plačiau dokumentas žinomas kaip Stambulo konvencija.
„Teko dalyvauti paskutiniame šalių delegacijų kelių dienų darbe. Vis galvoju, ar ispanai žinodami, kiek bus stabdžių Rytų Europoje visgi būtų intensyviai siūlę terminą „gender-based“?.. – svarsto lyčių lygybės ekspertė Jurgita Pečiūrienė, – „Jiems jau prieš gerą dešimtmetį tai nebuvo diskutuotinas terminas. Bet ar jie galėjo tikėtis, kad bus tiek šalių neratifikavusių Konvencijos jau daugiau nei dešimt metų? Manau, kad tikrai ne.“
Kas yra Stambulo konvencija
Stambulo konvencijos ratifikavimas gali būti lūžis šalyje, keičiantis moterų apsaugą nuo smurto, nes tai nėra simbolinis veiksmas – šalys įsipareigoja imtis konkrečių veiksmų.
„Yra daugybė nesusipratimų ir iškraipymų dėl Stambulo konvencijos tikslų, bet ji nesukuria nieko naujo. Tai priemonių rinkinys, kurių turi imtis Vyriausybė, kad apsaugotų moteris ir mergaites, aukas. Kad užtikrintų teisines priemones, biudžetą, įtvirtintų nacionalinį veiksmų planą, kad visi vienodai suprastų, ką daro. Trumpai tariant, tai yra Stambulo konvencija“, – „FM99“ aiškina Johanna Nelles, Europos Tarybos Stambulo konvencijos įgyvendinimo ekspertė.
Konvencijos ratifikavimas atveria duris išsamiai šalies situacijos analizei. Nepriklausomi tarptautiniai ekspertai po ratifikavimo atvyksta į šalį, atlikti išsamaus tyrimo ir surasti jautriausias vietas, kur reikalingi pokyčiai, pasakoja ekspertė. Vienas dažniausių pavyzdžių, ką šalims reikia keisti – seksualinių nusikaltimų apibrėžimas.
Šiuo metu ir Lietuvoje prievartavimas laikomas nusikaltimu tik tada, kai naudojama fizinė jėga, tačiau Konvencija sako, kad prievartavimas yra seksualinis aktas be aiškaus sutikimo.
Pirmiausia, konvencija įpareigoja šalis sukurti išsamų kovos su smurtu veiksmų planą. Dažnai valstybės turi planus, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje, tačiau jie neįtraukia prievartavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo, todėl daugelis nusikaltimų lieka neištirti.
Brėmeno sprendimai kovai su smurtu prieš moteris
Nedidelė Brėmeno žemė, kurią sudaro dvi savivaldybės – Brėmeno ir Brėmenhaveno miestai, laikoma pavyzdžiu kovoje su smurtu prieš moteris. Clara Friedrich, Stambulo Konvencijos įgyvendinimo koordinatorė Brėmene, pasakoja, kaip veikia pagalba ir kas pasikeitė po Konvencijos ratifikavimo.
Brėmene labai svarbų vaidmenį turi Išgyvenusiųjų taryba, kuri labai vertinama ne tik Vokietijoje, bet ir kitur pasaulyje. Patariamoji taryba, stebinti kaip įgyvendinama Stambulo konvencija ir teikianti rekomendacijas veiksmų planui, buvo sukurta 2021 metais ketverių metų kadencijai.
Šią patariamąją tarybą sudaro įvairias smurto formas patyrusios moterys, kurios remdamosi savo patirtimi gali patarti, kas efektyviausiai spręstų smurto problemą. Jos pataria dėl praktinių veiksmų – pavyzdžiui, kur smurtą patyrusi moteris kreipiasi, kai ieško paramos, kokią pagalbą gauna, kuri viešinimo kampanija yra įtikinama.
Brėmeno žemių institucijoms pradėjus veiksmų planą įgyvendinti, šios moterys stebi, kurie institucijų pažadai neištesėti ar įgyvendinimo terminai netinkami. Svarbi ir terminologija – Brėmeno patariamoji taryba naudoja terminą „smurtą išgyvenę“ (survivors), o ne „aukos“ (victims).
Kita vertus, būtent terminologija davė daugiausia peno Stambulo konvencijos priešininkams – netiksliai išverstas žodis „gender“ pirmajame lietuviškame vertime sukūrė daugiausiai interpretacijų.
Kaip veikia pagalba
Brėmeno policijai gavus signalą apie smurtą namuose, iškart informuojami ir specializuoti konsultaciniai centrai, kurie skambina ir siūlo pagalbą, pataria, kur kreiptis. Policija taip pat įgyvendino rizikos valdymo programą – policininkai, atvykstantys į iškvietimus namuose, turi klausimyną, kurį pildo įvykio vietoje ir pagal atsakymus reaguoja, kreipiasi į kitas institucijas – tokiu būdu atpažįstamas ne tik fizinis smurtas, bet ir kitos jo formos. Šios anketos jau taikomos ir Lietuvoje.
Po Stambulo konvencijos ratifikavimo atlikta apklausa parodė, kad žmonės, kurie kreipėsi į policiją pagalbos per pastaruosius penkerius metus, jautė, kad su jais elgtasi nepakankamai jautriai. Todėl Brėmene į policijos mokyklas įtraukti mokymai, kaip veikti tokiose situacijose pareigūnams, kurie nėra specializuotuose padaliniuose.
Parigūnams rengiami seminarai apie smurtą artimoje aplinkoje, apie tai, kaip jaučiasi moterys, kad jie suprastų, koks svarbus jų elgesys ir koks didelis pavojus moterį dar kartą paversti auka – šįkart institucijų, aiškina Anne Faltmann, Stambulo konvencijos įgyvendinimą Brėmeno federalinėje žemėje koordinuojančios institucijos atstovė.
Po Stambulo konvencijos ratifikavimo Vokietijoje ir pati pagalbos sistema, ir finansavimas gerokai patobulėjo. Finansavimo įvairioms priemonėms buvo ir anksčiau, tačiau dabar jis padidintas – dviems nedidelėms Brėmeno savivaldybėms vien šiems metams skirta pusė milijono eurų. Savivaldybės lygiu Brėmene kasmet skiriami dar du milijonai prieglaudoms ir konsultacijoms, suma nuolat auga, o veiksmų plane daug dėmesio skiriama paslaugų viešinimui, tad jų žinomumas ir poreikis auga.
Brėmene veikia ir unikali persekiojimo prevencijos srityje veikianti nevyriausybinė organizacija „Stalking-KIT“ (Crisis-Intervention-Team Stalking and Domestic Violence).
Veiksmai ir atsakomybės lygiai
Daugiausia atsakomybės teikiant šias paslaugas Vokietijoje tenka žemėms ir savivaldybėms, kurios dažniausiai atsakingos ir už socialines paslaugas. Tačiau planuojama priimti valstybės mastu bendrus minimalius standartus kovai su smurtu. Jie užtikrintų, kad, pavyzdžiui, vieta prieglaudoje ir pagalba yra žmogaus teisė, kurią privalu užtikrinti, taip pat siekiama papildomo valstybės finansavimo infrastruktūrai.
Svarbu tai, kad veiksmai daromi visuose Vokietijos valdymo lygmenyse, yra monitoringas bei komanda, kuri koordinuoja sistemą federaliniu lygiu. Visos žemės ir net kai kurios savivaldybės turi veiksmų planus.
Sprendimai veikia
Kai kurie pokyčiai lengviau pamatuojami, tačiau kitiems reikia ilgo laiko, sako Clara Friedrich. Šių metų balandį Brėmeno miesto ligoninėje įkurta klinika, kurioje atliekami tyrimai, surenkami smurto įrodymai, dokumentuojama informacija, taip pat konsultantas moterims suteikia visą informaciją apie teises, prieinamas paslaugas.
Šis projektas iškart akivaizdžiai pasiteisino – per šešis mėnesius užfiksuotas toks pats atvejų skaičius, koks anksčiau būdavo per metus, nes aktyviai bendradarbiaujant su visomis tarnybomis, pasiekiamos tos nukentėjusios moterys, kurios anksčiau likdavo be pagalbos.
Brėmene sukurtas itin platus bendradarbiavimo tinklas, apimantis policiją, teisėsaugą, nevyriausybines organizacijas ir konsultavimo centrus, labai pagerino visą pagalbos grandinę.
Nors sunku pamatuoti situacijos supratimo ir jautrumo pokyčius, bet išaugęs dėmesys ir politinis palaikymas iš visų politinių partijų rodo teigiamus poslinkius, džiaugiasi C.Friedrich.
Iššūkių daugiausia pasiekiant aukas
Brėmeno veiksmų plane įtrauktos 75 priemonės, tai labai išsamus paketas, tad jau įgyvendinimo metu ekspertė pastebi ir trūkumus – turėtų būti skirtingos priemonės ilgam ir trumpam laikotarpiui. Pavyzdžiui, klinika įsteigta greitai, tačiau institucijų jautrumo aukoms keitimas reikalauja ilgesnio laiko.
Didžiausias iššūkis – pasiekti visas labiausiai pažeidžiamas grupes, tokias, kaip moterys su negalia ar benames. Tam reikia daug laiko ir resursų.
Problema, su kuria susiduria Brėmenas ir kurią mini aukos Lietuvoje – institucijų nejautrumas, ypač teikiančių socialines paslaugas. Žmonių, dirbančių socialinėse paslaugose kaita reikalauja nuolatinių mokymų. Tačiau policija ir teisėsaugos sistema šiuo klausimu tvarkosi vis geriau.
Šiuo metu siekiama priimti įstatyma, kad moters, patyrusios smurtą namuose apsauga būtų prioritetas prieš bendrą vaikų globą su tėvu. Labai nedaug yra moterų advokačių dirbančių šioje srityje, tačiau jų parašytos knygas apie tai, kaip nužudytos moterys, kai paskirta bendra globa leido vyrui sustiprinti smurtą, leido siekti šio įstatymo. Moterų baimė, kad vaikai bus atimti, yra didžiulė, tad smurtaujantys vyrai taip siekia jas valdyti.
Pritaikomumas Lietuvoje
C. Friedrich neabejoja, kad Vokietijos modelį galima pritaikyti bet kur, nes ir Vokietijos žemės prisitaiko veiksmų planą pagal save, nors ir laikosi vieningo požiūrio.
„Svarbiausia, kad mums pavyko pasiekti, kad institucijos veiktų ne pagal atskirus veiksmų planus, bet visi dirbtų pagal tą patį“, – pabrėžia ekspertė.
Veiksmų plano Brėmene kūrimas truko metus – buvo sukurta dešimt darbo grupių, įtraukti įvairūs asmenys ir organizacijos, taip įgyvendinant Stambulo konvencijos reikalavimus ir siekiant geriausio rezultato: ekspertų, dirbančių su smurto aukomis, įtraukimas būtinas dėl jų žinių tiesioginiame darbe su aukomis, tuo tarp institucijų veiksmai kartais gali būti neaiškūs, todėl bendradarbiavimas su jomis labai padėjo. Nors toks įsitraukimas kartais vargino ir reikalavo daug pastangų, rezultatas buvo vertas, sako C. Friedrich.
„Institucijos kartais baiminasi bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl galimų reikalavimų, tačiau tai padeda rasti sprendimus“, – neabejoja Brėmeno atstovė. – „Šios diskusijos ir žmonių įsitraukimas yra būtini sėkmės veiksniai.“
Stambulo konvencijos ratifikavimas ne visur toks komplikuotas, kaip Lietuvoje
Vokietijoje nebuvo didelio politinio pasipriešinimo Konvencijos ratifikavimui, tai buvo labiau įstatymo reforma – pavyzdžiui, baudžiamojo kodekso pakeitimai dėl seksualinių nusikaltimų ir įtvirtintas „ne reiškia ne“ principas.
Nebuvo diskusijų apie lytis, nereikėjo įtikinti žmonių, vienintelė priežastis, kodėl tai užtruko iki 2017-ųjų – tai nebuvo politinis prioritetas.
Vis dėlto, kaip pastebi C. Friedrich, klausimai, susiję su moterimis, dažnai sulaukia tam tikro pasipriešinimo. Vienintelis būdas – tęsti darbą, pabrėžiant naudą ir primenant smurto artimoje aplinkoje kaštus.
„Gaila, kad mums reikia tokio argumento, bet pinigai visada daro įtaką. Tad reikia informuoti, edukuoti žmones ir tiesiog judėti pirmyn, pabrėžiant, kad visi iš to laimės, ir siekti paramos tarp įvairių profesijų atstovų, tai mums padėjo kuriant veiksmų planą, gali padėti ir jums“, – pataria Clara Friedrich.
Latviją ratifikuoti konvenciją pastūmėjo kraupus įvykis
Latvija susidūrė su panašiomis problemomis kaip ir Lietuva – išsiskyrusios nuomonės ir stipri opozicija, kuri daugiausia rėmėsi dezinformacija apie Konvencijos turinį ir tikslus. Vienas iš argumentų, kuriuos ratifikacijos priešininkai mėgo naudoti – kad Latvijos teisė jau 90% atitinka konvenciją, todėl ratifikacija nėra būtina.
Situacija pasikeitė po žiauraus nusikaltimo – vyras nužudė savo buvusią partnerę vidury dienos, jų vaiko akivaizdoje. Moteris prieš tai buvo išnaudojusi visus teisėtus būdus apsisaugoti, tačiau teisėsauga nesugebėjo suteikti reikalingos apsaugos. Problema buvo ne įstatymų trūkumas, o jų vykdymas.
Po šio įvykio visuomenė ir politikai suvokė problemos mastą, tai pakeitė požiūrį į smurto artimoje aplinkoje problemą.
Dabartinė Latvijos premjerė Evika Siliņa tuo metu buvo Socialinės apsaugos ministrė. Ministerija buvo parengusi visus dokumentus konvencijos ratifikavimui, tačiau reikėjo politinės valios. 2023 metų rudenį pasikeitus koalicijai ir formuojant vyriausybę, ratifikavimas tapo vienu skubiausių klausimų, kuris buvo išspręstas per du mėnesius.
„Konvencija nėra visų problemų sprendimas. Tačiau ji padėjo nustatyti mūsų prioritetus ir dirbti holistiškiau, siekiant užkirsti kelią smurtui, stebėti smurtautojus ir padėti aukoms“, – sako Latvijos premjerė Evika Siliņa, raštu atsakydama į „FM99“ klausimus.
Pokyčių imtasi iškart
Latvija patvirtino kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos planą 2024–2029 metams. Sveikatos ir socialinės apsaugos ministerijos pradėjo dirbti su seksualinio smurto aukų pagalbos centru, taip pat buvo patvirtinta administracinė atsakomybė už seksualinį priekabiavimą, o baudžiamasis kodeksas buvo papildytas nauju straipsniu, numatančiu atsakomybę už smurtą, įskaitant psichologinį, šeimoje ar partnerystėje.
Didelis dėmesys skiriamas smurto prevencijai, viešųjų paslaugų darbuotojų mokymui ir paramos bei prevencijos sistemų veiksmingumo vertinimui. Be to, Latvijoje bus įdiegta elektroninė sistema smurtautojams stebėti.
„Lietuvoje ir Latvijoje buvo tos pačios diskusijos dėl konvencijos ratifikavimo. Latvijoje taip pat buvo Konstitucinio Teismo nutarimas, kad konvencija neprieštarauja mūsų Konstitucijai. Diskutuota ir apie privalomą seksualinį švietimą bei socialinę lytį. Buvome panašioje situacijoje. Tačiau pokyčiai įvyko po to, kai visuomenė pamatė realias smurto artimoje aplinkoje pasekmes ir problemas dėl smurto prevencijos, aukų apsaugos ir pagalbos joms. Konvencijos ratifikavimas buvo signalas, kad tokių atvejų prevencija yra prioritetas“, – pabrėžia Latvijos premjerė E. Siliņa.
- Ką reiškia ratifikuoti Stambulo konvenciją?
- Šalies parlamentas turi patvirtinti sudarytą tarptautinį susitarimą, kurį sudarė įgalioti šalies atstovai.
- 2021 m. spalį ES Teisingumo Teismas pateikė nuomonę, kad konvencijos sudarymui ES vardu nebūtinas visų ES valstybių pritarimas, nes dėl to sprendžiama kvalifikuota balsų dauguma. Tad galiausiai 2023 metų spalį konvencijai pritarė ir Europos Parlamentas, ir nuo 2023 m. spalio 1 d. ji galioja ES institucijoms ir viešojo administravimo struktūroms.
- Tačiau negalioja šalims narėms, kurių parlamentai nepatvirtino konvencijos. Tai reiškia, kad Lietuva privalo taikyti Stambulo konvencijos nuostatas trečiųjų šalių piliečiams, tačiau ne savo šalies žmonėms. Valstybei nedraudžiama blogiau elgtis su savais piliečiais, nei su kitų valstybių narių piliečiais, draudžiama tik kitų valstybių narių piliečių diskriminacija.
Pasipriešinimas ir klausimai dėl „gender“
Pasipriešinimas Stambulo konvencijai dažnai kyla iš bažnyčios ir grupių, kovojančių su „gender“ termino vartojimu, pastebi Marion Boeker, žmogaus teisių ir lyčių lygybės ekspertė iš Vokietijos. Ji dalyvavo diskusijoje apie Stambulo konvenciją Lietuvoje, kurią pernai organizavo nevyriausybinės organizacijos, tad mūsų šalies situacija jai pažįstama.
M.Boeker pataria kalbėtis su prieštaraujančiomis grupėmis, klausiant, kodėl jos nenori nutraukti smurto prieš moteris. Anot ekspertės, jei moterys kenčia smurtą iš savo bendruomenių narių, tai kenkia ir religinėms bendruomenėms, ir jų religiniams įsitikinimams. Religinės organizacijos galėtų pačios kviesti vyrus stabdyti agresiją.
Tai, kad parlamente vyrų dauguma, taip pat prisideda prie pasipriešinimo, nors jauni politikai labiau linkę priimti pokyčius. „Mums reikia įtikinti likusius 50% žmonių,“ – sako ekspertė, nes moterų įtikinėti nereikia, jos pritaria įgyvendinimui.
„Žmonės, kurie prieštarauja, galvoja, kad tai pagerins tik moterų gyvenimą, tačiau tai pagerins kiekvieno vyro, berniuko, visos visuomenės gyvenimą,“ – neabejoja M. Boekcer.
Beje, Stambulo konvencija taikoma visiems, tas pats galioja ir vyrams, berniukams, tiesiog moterys daug dažniau susiduria su smurtu.
Kiti pavyzdžiai
Po Stambulo konvencijos ratifikavimo Portugalija įvedė įstatymus, reikalaujančius, kad policija per 48 valandas pradėtų tirti smurto artimoje aplinkoje atvejus, suteikdama jiems prioritetą.
Stambulo konvencija taip pat numato nacionalinių pagalbos linijų steigimą, kurios aukoms teiktų informaciją ir pagalbą neatsižvelgiant į jų geografinę padėtį. Vokietija, būdama didelė federacinė valstybė, įkūrė bendrą pagalbos numerį, kuris teikia pagalbą daugiau nei dvidešimčia kalbų. Lietuvoje tokia pagalbos linija veikia, tačiau tik darbo dienomis ir valandomis, dėl nepakankamo finansavimo.
Daugelis šalių, ratifikavusių Konvenciją, įsteigė specializuotus policijos padalinius, kurie užsiima smurto namuose ar seksualinių nusikaltimų tyrimu. Tokie padaliniai užtikrina ekspertinį požiūrį, nes šie atvejai dažnai labai sudėtingi, reikalaujantys specialių žinių ir mokymų. Tokie centrai jau veikia Islandijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir kai kuriose kitose šalyse.
Stambulo konvencijos ratifikavimas ir įgyvendinimas yra svarbus žingsnis stiprinant smurto prevenciją ir aukų apsaugą. Tai nėra vien teisinių pakeitimų klausimas, bet ir kultūrinis pokytis, reikalaujantis visuomenės švietimo ir sąmoningumo. Lietuvai tai neišnaudota galimybė pritaikyti geriausius pavyzdžius kuriant saugesnę visuomenę.
Prie sprendimų žurnalistikos „FM99“ prisideda Europos žurnalistikos fondas.
