Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Nuo COVID-19 pandemijos iki Talibano įvykdyto valdžios perėmimo Afganistane, migrantų krizės prie Europos Sąjungos rytinių narių ir Baltarusijos sienų – kas vyko 2021 aisiais.
Metų pradžioje vaizdai iš JAV sukrėtė pasaulį, ir sukėlė nerimą ne tik Europoje. Sausio 6 dieną šimtai Donaldo Trumpo šalininkų šturmavo Amerikos demokratijos buveinę Kapitolijų, siekdami užkirsti kelią Kongresui patvirtinti Joe Bideno pergalę prezidento rinkimuose. Riaušės pareikalavo penkių žmonių gyvybių, nukentėjo dešimtys policijos pareigūnų. Trumpui tai pakeisti rinkimų rezultatų nepadėjo – po dviejų savaičių J. Bidenas buvo prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu. D. Trumpas atsisakė dalyvauti jo inauguracijoje, sulaužydamas 152 metus gyvavusią tradiciją. Vasario 13 dieną D. Trumpas po istorinio antro apkaltos proceso buvo išteisintas dėl kaltinimų kursčius maištą, susitelkus Senato respublikonams.
Drama vyko ir kitoje pasaulio pusėje, ji tebesitęsia iki šiandien – sausio 17 dieną vos parskridęs į Maskvą iš Vokietijos buvo suimtas Aleksejus Navalnas, balsingiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas. Vokietijoje Navalnas penkis mėnesius gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Neabejojama, kad 45 metų opozicionierius nuodytas Kremliaus nurodymu.
Vasarį A. Navalnas buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pažeidė senoje byloje dėl sukčiavimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas. Jis kali kolonijoje netoli Pokrovo Vladimiro regione, už maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos, jam gresia ir kiti kaltinimai. Europos Parlamentas skyrė A. Navalnui 2021 metų prestižinę Andrejaus Sacharovo premiją už minties laisvę, ją gruodžio mėnesio EP plenarin4je sesijoje Strasbūra atsiėmė A.Navalno dukra Darija.
Dar vienas daug Europoje atgarsio susilaukęs įvykis – Talibano sugrįžimas į valdžią. Talibanas rugpjūčio 15 dieną nesulaukęs jokio pasipriešinimo užėmė Kabulą po žaibiško puolimo, iš Afganistano pasitraukus JAV ir NATO pajėgoms. Talibai sugrįžo į valdžią praėjus dviem dešimtmečiams po to, kai jų režimą nuvertė JAV vadovaujama tarptautinė koalicija.
Panikos apimti žmonės plūstelėjo į Kabulo oro uostą, vildamiesi pabėgti iš šalies vykstant chaotiškai diplomatų, užsieniečių ir užsienio pajėgoms talkinusių afganų evakuacijai. Kažkiek žmonių žuvo spūstyje, dešimtis gyvybių nusinešė mirtininko įvykdytas sprogdinimas. ES ir Lietuva, padedant sąjungininkams susigrąžino daugelį afganistaniečių pagalbininkų, pajėgoms talkinę vertėjai su šeimomis šiuo metu gyvena Lietuvoje.
Paskutiniams amerikiečių kariams rugpjūčio 30 dieną palikus Afganistaną, dramatiškai baigėsi ilgiausias Amerikos karas. Kartu tai vėl sukėle diskusijas, kokią karinė galią turi turėti Europos Sąjunga ir sugražino kalbas apie Europos kariuomenę.
Sukrėtimai vyko ir Europoje. Jungtinė Karalystė, sausio 1-ąją galutinai po pereinamojo laikotarpio pasitraukusi iš ES bendrosios rinkos, susidūrė su tuščių parduotuvių lentynų problema ir degalų krize, kilusia dėl darbo jėgos, ypač sunkvežimių vairuotojų, stygiaus.
„Brexitas“ taip pat pakurstė įtampą Šiaurės Airijoje bei Jungtinės Karalystės nesutarimus su kaimynėmis dėl žvejybos ir migrantų. Lapkritį netoli Prancūzijos Kalė uosto nuskendus 27 migrantams, bandžiusiems perplaukti Lamanšo sąsiaurį, tarp Londono ir Paryžiaus įsiplieskė žodžių karas.
Tuo metu Vokietijoje kanclerė Angela Merkel pasitraukė iš politikos po 16 vadovavimo metų ir apstulbino pasaulį, oficialiai atsisveikinimo ceremonijai pasirinkusi „pankų krikštamote“ vadinamos atlikėjos Ninos Hagen dainą. Gruodžio pradžioje A. Merkel kanclerio poste pakeitė Olafas Scholzas, kurio socialdemokratai sudarė koaliciją su žaliaisiais ir Laisvąja demokratų partija (FDP).
Europos Sąjungoje aštrų konfliktą išprovokavo teisės viršenybės principo pažeidimai Lenkijoje – spalio 7 dieną Lenkijos Konstitucinio Tribunolas priiėmė nutartį, kad ES teisė taikytina tik tam tikrose apribotose srityse, o visur kitur pirmumą turi Lenkijos įstatymai. Europos Komisija ir kai kurios narės pareiškė, kad tokia pozicija žalinga ES sanglaudai ir yra teisinė priedanga Varšuvai, jai siekiant panaikinti teismų nepriklausomumą ir nebesilaikyti demokratinių normų. Dėl šios priežasties Lenkijai iki šiol neišmokamos Atsigavimo fondo lėšos.
Vienas svarbiausių metų įvykių Konferencija COP26 – vykusi Glazge. Klimato kaita visame pasaulyje paskatino dažnesnes ir smarkesnes gaivalines nelaimes, nuo katastrofiškų potvynių Vokietijoje bei Belgijoje iki užsitęsusių niokojančių miškų gaisrų JAV, Rusijoje, Turkijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Alžyre.
Lapkritį per Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP26 Glazge beveik 200 šalių pasirašė susitarimą dėl pastangų stabdyti įsibėgėjusį pasaulio klimato šiltėjimą, bet nesugebėjo priimti sprendimų, kurie, anot mokslininkų, yra būtini aštrėjančiai krizei suvaldyti.
Antra metų pusė itin karšta buvo Lietuvos, Lenkijos, Latvijos pasienyje su Baltarusija.
Nuo vidurio metų prie išorinės ES sienos susibūrę migrantai neleido atsikvėpti. Ypač didelės reakcijos ir ES institucijose situacija sulaukė metų pabaigoje, kuomet lapkritį tūkstančiai migrantų iš Vidurinių Rytų spaudžiant šalčiui buvo kelioms savaitėms įstrigę stovykloje prie Baltarusijos sienos su Lenkija, vildamiesi patekti į Europos Sąjungą. Keliolika migrantų dėl nepakeliamų sąlygų mirė. Per šiuos metus Lietuvos pasieniečiai sustabdė per 8000 bandymų patekti į Lietuvą nelegaliai. Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimas kaltinamas migrantų srautų organizavimu ir Vakarų šalys vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui. Nerimą kelia ir žmogaus teisių situacija ne tik Baltarusijos pusėje – Lietuvos bei Lenkijos elgesys taip pat kelia daug abejonių jo teisėtumu žmogaus teisių gynėjams.
Dar viena didžiulė problema bręsta prie Ukrainos sienos. Vakarų vyriausybės paskutiniosiomis 2021 metų savaitėmis kaltino Maskvą sutelkus maždaug 100 tūkst. karių prie Rytų Ukrainos, kur vyriausybės pajėgos nuo 2014 metų kariauja su prorusiškais separatistais. Rusija neigia besiruošianti įsiveržti, bet iš JAV bei NATO reikalauja teisinių saugumo garantijų ir įsipareigojimo niekada nepriimti į NATO tokių šalių kaip Ukraina. Atsakydamos Jungtinės Valstijos ir ES pagrasino imtis prieš Rusiją griežtų ekonominių sankcijų, jei ši įsiverš į Ukrainą. Tuo pat metu Maskvai buvo pasiūlyta surengti derybas. Planuojama, kad jos prasidės sausio mėnesį.
Galiausiai – COVID-19 pandemija nesitraukianti jau trečius metus. Daugiau kaip 5,4 mln. žmonių mirė nuo koronaviruso. Tačiau skurdžios šalys vakcinų vis dar neturi pakankamai, turtingosioms jau skiepijantis stiprinančiomis dozėmis. Kai kur ir Europoje, pavyzdžiui, Nyderlanduose įvedami nauji karantinai. Sėkmingi klinikiniai vaistų nuo COVID-19 bandymai pakurstė viltis dėl greito sugrįžimo į įprasto gyvenimo vėžes, tačiau jas aptemdė naujos itin užkrečiamos pandeminio koronaviruso omikron atmainos atsiradimas.
Metų pradžioje itin daug aistrų virė dėl vakcinų – patvirtinus Pfizer, Moderna ir Astra Zeneca, pastaroji sulaukė daug priekaištų dėl vėluojančių pristatymų, pažeistų terminų, galiausiai jos naudojimo rekomendacijos labai keitėsi ir kai kurios šalys net uždraudė šios vakcinos naudojimą jauniems žmonės. Tačiau galiausiai vakcinacijos kampanija įsibėgėjo, ir tuo pat metu plūstant propagandai prieš vakcinas, vykstant dezinformacijos kampanijoms, rytų Europos šalyse tapo galvos skausmu nebe vakcinų trūkumas, o antivakserių kampanijos.
Klausykite daugiau „Europos klubo“ podkaste.
„Europos klubas” dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
- Rimantas Šaparnis savarankiško gyvenimo namų uždarymo neatlaikė
- Galimai pasinaudojo ne savo kortele
- Elayork – eurovizinio hito „Luktelk” bendraautorė pristato savo naujausią kūrinį ir vaizdo klipą „Ne Laiku”
- Lazdijuose vyks Dzūkijos mokomųjų mokinių bendrovių mugė
- Penktadienį žinomi šalies atlikėjai atvyksta į paramos koncertą Alytuje (papildyta interviu)
