Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Prenumeruokite FM99 radijo podkastą: Applepodcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | BreakerAnchor|Pocket Casts| Anchor|Castbox|Overcast
Svetlana gyveno Nikolajeve arba Mikolajeve, žiūrint kokia kalba – ji užaugo rusakalbėje šeimoje, taip kalbėjo jos tėvai, taip kalba ir vyras bei vaikai. Puikiai visi kalba ir ukrainietiškai, dirba ta kalba, jokių problemų dėl to neuri.
Per visą mūsų pokalbį, kai pasakojo savo istoriją, ji nei karto neištarė nei Rusijos ar rusų, nei Putino – sako JIS arba JIE. Tie, kurie atėmė gyvenimą.
„Viskas mums prasidėjo vasario 24 dieną 6 ryto – subombardavo mūsų oro uostą, mes girdėjom tuos sprogimus.“ – pasakoja Svetlana. „Paprastai aš keliuosi 6 ryto, pavedžioju šuniuką ir ruošiuosi į darbą. Mes nesupratom, kas vyksta, vaikai ruošėsi į mokyklą, mes su vyru į darbą. Grupėje Vyberyje pradėjo rašyti mokytojai, mano sūnus mokosi 10, dukra 2 klasėje, pradėjo rašyti, kad vaikai nuotoliniu ir niekur neina, o mes į darbą važiavom, bet vadovai mus surinko ir pasakė, kad turim grįžti namo. Taip viskas ir prasidėjo.“
„Nesuprantu, kaip taip galima? Mes juk gyvenome laisvoje šalyje, galėjom kalbėti ką galvojam, turėjom darbą, namus, gyvenom pagal vaikų grafiką – mokykla, treniruotės, namų darbai, vakarienė, šilta lova, turim vasarnamį – visi labai mėgom ten leisti laiką, mano vyras ir sūnus labai mėgo žvejoti, turėjom laimingą gyvenimą, planavom, ir viskas nutrūko per vieną dieną.
Klausykite Svetlanos pasakojimą…
