Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Alytaus miestui birželio 15 dieną minint gimtadienį atsiranda painiava, tai kiek gi metų miestui? Nors skelbiama, kad Alytus švenčia 443 metus, tačiau Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų.
Visgi 647
Pirmą kartą Alytus paminėtas 1377 metais kaip Alytaus pilis Vygando Marburgiečio kronikoje. Paprastai nuo pirmojo paminėjimo ir skaičiuojamas amžius, tai reiškia, kad Alytus šiemet švenčia jau 647-ąjį gimtadienį.
1387m. LDK dokumentuose Alytaus minimas kaip miestelis. Po Žalgirio mūšio dešiniajame Nemuno krante ėmė augti Pirmojo Alytaus gyvenvietė, o nuo XV a. pabaigos kairiajame krante, Užnemunėje auganti gyvenvietė ėmė vadintis antruoju Alytumi. Du Alytaus dvarai, stovėjo dešiniajame ir kairiajame Nemuno krantuose.
1466 m. minimas Alytaus valsčius. 1524 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija.
Meilės dovana Barborai Radvilaitei
1524 m. Alytuje minima pirmoji katalikų bažnyčia ir įsteigta parapija.
1549 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Alytų padovanojo savo didžiajai meilei Barborai Radvilaitei. 1595 m. Alytuje jau minima ir mokykla.
Kodėl tuomet 443?
1581 metais prasidėjo naujas miesto raidos etapas. Birželio 15 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria Alytui buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės.
Miestas gavo savivaldos teisę ir herbą – baltą rožę raudoname fone. Miestiečiams buvo nurodyta pasistatyti miesto rotušę, kurioje turėjo posėdžiauti savivaldos organas magistratas. 1589 m. įkurta Alytaus karališkojo stalo ekonomija, sudariusi palankesnes sąlygas miesto ūkinei raidai.
Birželios 15-oji buvo pasirinkta minėti Alytaus gimtadienį. Vyresnieji alytiškiai pamena, kaip iškilmingai buvo minimas 400-asis miesto gimtadienis. Galimai dėl tokios apvalios datos ir skaičiuota nuo Magdeburgo teisių, o ne tikrojo Alytaus paminėjimo, o vėliau taip ir keliauta.
Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų, jį ne kartą nusiaubė gaisrai (1622 m., 1733 m.), maro epidemijos ir kitos nelaimės.
XVIII a. pabaigoje abiejuose Nemuno krantuose gyveno beveik po vienodai gyventojų, tačiau prekyba ir amatais pirmavo dešiniakrantis Alytus.
Alytuje vyko kelionės laiku
1795 m. miestas buvo padalintas – Pirmasis Alytus atiteko Rusijos imperijai, vakarinė, antrasis, arba tiesiog Alytus – Prūsijos karalystei.
1807 m. antrasis Alytus atiteko Napoleono sukurtai Varšuvos kunigaikštystei, po Vienos kongreso – Lenkijos karalystei.
Vienas miestas – dvi valstybės, du kalendoriai
Tuo metu Alytuje buvo galima keliauti laiku – persikėlus per Nemuną laikas skyrėsi dvylika dienų, nes vienoje dalyje galiojo Grigaliaus kalendorius, kitoje – Julijaus kalendorius.
Pirmasis Alytus buvo miestelis Trakų apskrities Alovės valsčiuje, Alytus, kaip dabar vadiname – miestelis Kalvarijos apskrities Alytaus valsčiuje.
Beje, ir dabar skirtumas išlikęs bažnytine prasme – Alytus priklauso Vilkaviškio vyskupijai, o Pirmasis Alytus – Kaišiadorių vyskupijai.
Dėl geresnių ūkio sąlygų kairysis krantas ėmė sparčiai plėtotis, o dešinysis nusilpo, ir nuo to laiko antrasis Alytus tapo stipresniu miestu.
1915 m., kai Lietuvoje ir Suvalkų gubernijoje įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą.
Alytuje žuvo pirmasis Lietuvos karininkas
1919 m. vasarį mieste vyko Alytaus kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė kovėsi su bolševikais, ant vėliau jo vardu pavadinto tilto tarp pirmojo ir antrojo Alytaus žuvo karininkas Antanas Juozapavičius.
Jis buvo pirmasis nepriklausomybės kovose žuvęs Lietuvos karininkas, o jam skirtas paminklas visą sovietmetį išgyveno šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriuje.
Nuo kurorto iki pramonės
1932 metais Alytus buvo paskelbtas kurortu.
1939 m. pabaigoje mieste įkurdintas Lietuvoje didžiausias SSRS karinis dalinys. Per pirmąją sovietų okupaciją buvo ištremta daug alytiškių. 1941 m. Alytų vėl smarkiai sugriovė – šįkart Vokietija.
1944 m. liepą prasidėjo antroji sovietinė okupacija.
Ir Alytus tapo pramonės miestu…
Atskiros istorijos vertas Baltosios rožės tiltas
Tilto šioje vietoje istorija siekia XIX amžių. Dabartinis Baltosios rožės tiltas pastatytas senojo geležinkelio tilto vietoje, naudojant jo pylimą. Panaudotos ir senojo geležinkelio tilto atramos, kurios įtrauktos į valstybės saugomų paveldo objektų sąrašą.
Pirmą kartą čia tiltas pastatytas 1897 – 1899 metais, sugriautas 1915, vėliau atstatytas medinis ir vėl sugriautas 1927-aisiais, trečią kartą atgimė kaip pėsčiųjų ir dviračių tiltas 2016 metais ir pateko tarp Lietuvos rekordų.
