Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Daugelyje apygardų paminklai partizanams jau pastatyti… Tuo tarpu Dainavos apygardos partizanams skirtas paminklas turėtų iškilti 2019 metais, Pirmojo Alytaus istorinėje aikštėje. Tokio paminklo atsiradimas kaip visada sulaukia daugybės prieštaringų nuomonių. Šiandien mūsų laidoje „Tarp kabučių“ apie tai ir pakalbėsime su skulptoriumi Petru Mazūru ir architektu, architektūros publicistu Audriu Karaliumi. Plačiau klausykite pokalbio.
Pirma pasakojimo dalis:
Antra pasakojimo dalis:
Trečia pasakojimo dalis:
Dainavos apygarda apėmė dabartinius Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonus bei su jais besiribojančių Marijampolės, Šalčininkų ir Trakų rajonų dalį. Iš pradžių čia kovojo apie 300 rezistentų. Paskutiniai pavieniai apygardos partizanai žuvo 1954 metais. Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. jų. Pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
Laidos svečias Petras Mazūras sako, jog visuomenės ir kūrėjų lūkesčiai paminklui yra labai skirtingi: „pati visuomenė didžiąja dalimi yra abejinga, kol kas nors jos nesunervuoja, bet yra atskiros iniciatyvinės visuomenės grupės, kurių balsas ya labiausiai girdimas. Aišku, kad tai, ką gali pasiūlyti menininkai, netiks bent didžiajai daliai tų iniciatyvinių grupių. Jeigu vienai tinka, kitos kokios keturios rėks, kad labai blogai. Tokia dabar yra mūsų visuomenė. Kiekvienas yra savo nuomonės šeimininkas. Dėl tų nuomonių skirtumo turime daug problemų, niekas jų negali išspręsti, nes lūkesčiai yra labai neapibrėžti ir jie yra prieštaringi. Vieni visai nenori statyti paminklo, kiti nenori tokio ar kitokio, kiti kaip tik tokio nori. Čia yra tokia situacija, kuri mūsų visuomenei yra pernelyg sunki našta.“
Paskelbus konkursą Dainavos apygardos partizanų skulptūros idėjai pateikti, buvo gauti 6 pasiūlymai ir vienas pavėluotai. Sudaryta komisija, tarp kurios narių buvo ir pašnekovas, vertino paminklo konkursinius projektus. „Jeigu galvoti, ar kuris menininkas iš tų, kurie ten dalyvavo, būtų daręs tokią skulptūrą sau, niekam nežinant… Labai abejoju.“ Anot pašnekovo, „kai paminklą darai kitiems, tu niekada nepadarysi to, ką tu nori. Dažniausiai tik apsimetama, kad darai kaip sau, bet krauju pasirašyt, kad sutinki, neišeina.“
Kitas mūsų laidos svečias Audrys Karalius sako, jog kai kurie žmonės mūsų šalyje turi tarsi alergiją paminklui. „Užsienyje žmonės laisvai jaučiasi prisėdę ant kokio karžygio postamento laiptelių, valgydami sumuštinį, o čia, tarsi žmonės trukčioja, nes kiti taip nedaro.. Jeigu pagalvoji, kad tai yra tavo senelis arba tavo kaimyno senelis, arba tie vyrai, kurie už mus stovėjo mūru, tai manau, viskas visai kitaip suskamba. Mūsų visuomenė kartais turi tokių vidinių fobijų, įtampų, kurios trukdo šalia paminklo jaustis pakylėtai.“
Su projektų idėjomis ir vizualizacijomis galima susipažinti Alytaus kraštotyros muziejaus antrame aukšte.
