Klausyti gyvai

15:00 - 16:00

Dienos kaleidoskopas

„Tarp kabučių“ – istorija apie alytiškę, dainuojančią britų monarchams

Šiandien radijo stoties „FM99“ eteryje startuoja nauja laida – „Tarp kabučių“ – mintys, pasakojimai, istorijos ir tai, kas telpa tarp kabučių. Šioje laidoje – sėkmingą tarptautinę karjerą darantys lietuvių operos dainininkai mecosopranas Justina Gringytė ir baritonas Kostas Smoriginas birželio 1d. 18 valandą pasirodys vieninteliame koncerte Alytaus kultūros ir komunikacijos centre. Jį organizuoja Justinos Gringytės labdaros ir paramos fondas ir visos surinktos lėšos bus skirtos Alytaus muzikos mokykloje besimokantiems jauniesiems talentams ugdyti. Koncerte dalyvaus ir jaunieji atlikėjai.

Alytiškiai ir miesto svečiai  turės retą progą pasiklausyti savo kraštietės, dainuojančios Londono karališkajame, Velso, Škotijos, Anglų nacionaliniame, Maskvos Didžiajame, Madrido karališkajame teatruose, svarbiuose festivaliuose, britų karališkosios šeimos nariams, bendradarbiaujančios su dirigentais Antonio Pappano, Gustavo Dudameliu, dalyvavusia legendinio Placido Domingo jubiliejiniame koncerte.

Pirma pasakojimo dalis:

Birželio 1d. renginyje bus galima išvysti ir Mikhail Simonyan. Jis vadinamas “smuikininku-stebuklu” ir palyginamas su “Davidu Oistrachu talento žydėjimo laikotarpiu”. Kai Michailui Simonianui buvo 19 metų, jis jau buvo pelnęs artisto su pasauliniu vardu šlovę, jį pripažino ir plačioji publika, ir žymūs muzikantai.

Antra pasakojimo dalis:

Studijoje viešėjo smuikininkas ir dirigentas Mikhail Simonyan, jį kalbino Liudas Ramanauskas. Prie pokalbio taip pat prisijungė ir Alytaus muzikos mokyklos vadovė Aldona Vilkelienė.

Michalil
Dirigentas ir smuikinkas Mikhail Simonyan ir muzikos mokyklos vadovė Aldona Vilkelienė („FM99“ nuotr.)

– Pirmąjį klausimą vis dėlto norėčiau skirti ne mūsų garbingam svečiui, o mūsų gerbiamai Aldonai Vilkelienei. Štai tokia idėja, fondo idėja, jaunų talentingų žmonių, kurie kažkada savo karjerą pradėjo čia, Alytuje, muzikos mokykloje, noras sugrįžti štai tokiu būdu ir labai triukšmingai, ir laibai aukštame lygyje. Kaip jūs galite vertinti?

– Na, mes galime tiktai džiaugtis, nes iš tiesų muzikos mokyklą baigė nemažai talentingų žmonių ir šiandien mes žinom savo absolventus, kurie groja ir JAV, ir Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse, jie atvyksta, groja, tačiau toks poelgis, kaip Justinos Gringytės, kuri negyvendama Lietuvoje, netgi išvykusi ir būdama labai labai užimta, prisimena, kad ji gimė Alytuje, prisimena, kad baigė Alytaus muzikos mokyklą ir ji nori dovanoti savo muziką ir, turbūt, ne tik muziką, bet ir kažkaip pagelbėti muzikos mokyklai. Ji mane susirado, paskambino ir pasakė – „aš noriu padėti muzikos mokyklai, aš noriu koncertuoti ir dalyvauti šiame kultūriniame gyvenime“. Nežiūrint į tai, kad ji yra labai užimta.

– Neabejoju.Visi talentingi žmonės, ypatingai tie, kurie pelno operos „Oskarus“ kaip jaunieji atlikėjai, tokie, kurie turi kontraktus, kaip mūsų svečias Mikhail Simonyan ir koncertų grafikas, ko gero, sudėliotas trim, keturiem mėnesiam į priekį. Michailai, mes ką tik kalbėjome apie tai, jog Justina nusprendė padaryti šį gerą darbą ne Vilniuje, Londone ar Maskvoje, o gimtajame mieste. Kodėl?

– Žinote, mes ilgai su Justina aptarinėjome šią idėją, tarėmės. Aš pats iš nedidelio miesto, Novosibirsko, tad ir pats dažnai padedu savo jauniesiems kolegoms. Su Justina ne taip seniai patys buvome studentai. Puikiai suprantame, kiek mums davė tos mokyklos. Negalima apie tai pamiršti. Todėl pirmąjį koncertą Justina nusprendė surengti čia norėdama pabandyti padėti savo jauniesiems kolegoms bei padaryti ką nors gražaus.

-Jūs prie jos prisijungėte?

-Žinoma, man malonu pamatyti, pabūti tame pastate, tame mieste, kur kažkada gimė ir mokėsi mano žmona. Jaudinantis momentas.

Justina
Justina Gringytė

– Žvaigždės danguje nesusieina, o kaip jūs radote vienas kitą?

– Pirmą kartą susipažinome Vilniuje. Buvo labdaros vakaras, kuriame ji pasirodė. Vėliau mus supažindino mūsų artimas bičiulis Vygaudas Ušackas, kuris šiuo metu eina Europos Sąjungos ambasadoriaus Maskvoje pareigas.

– Michailai, jau būnant 15-os metų atėjo jūsų, kaip muzikanto, smuikininko šlovė. Tiesa?

– Nevadinčiau to šlove. Yra tam tikros situacijos kiekvieno muzikanto gyvenime, kurios leidžia pasidalinti savo kūryba su platesne auditorija. Taip pat ir Justina ankstyvoje jaunystėje pradėjo atskleisti savo talentus ir kaip dainininkė, ir kaip puiki pianistė. Manau, kad atėjo metas, kada galiu pasakyti, jog nėra tokio teatro, kuriame apie ją nėra girdėję. Galbūt ne visur ji koncertavo, bet galvoju, kad viskas ateityje. Retkarčiais kai ji dainuoja namuose, man pačiam nesitiki, jog tai galiu klausyti gyvai. Čia ir dabar. Neseniai grįžome iš Novosibirsko, kuriame padėjome kurti operą Karmen. Galvoju, kad Justina viena iš pačių geriausių Karmen muzikinėje arenoje. Tai ir gerai, ir blogai. Blogai, nes visur ją kviečia tapti Karmen.

– Michailai, jūs ne tik smuikininkas, bet ir dirigentas. Kodėl?

– Norėjau pažinti platesnį repertuarą. Iš esmės, niekada nenorėjau dirigentu tapti, bet kai pabandžiau, supratau, kad tai itin įdomu – galiu dar kažko išmokti. Ne tik eilinį koncertą smuikui.

– Koncertas birželį bus Alytuje. Šiandien pamatėte sceną, pamatėte salę. Kokia jūsų nuomonė?

– Puiki salė. Mes džiaugiamės galėdami bendradarbiauti. Man rodos, kad per savo gyvenimą apkeliavau visą pasaulį. Per 5 minutes galiu atpažinti ir miesto ketinimus, ir jo valdžios požiūrį, kada kalbama apie kultūrą. Alytuje – galbūt galima sakyti, kad tai mažas miestas – žvelgiant į tai kokios būklės ir pati salė, ir pats miestas, manau, jog viskas yra gana aukštam ir profesionaliam lygmenyje.

– Gerbiama Aldona, norėčiau jūsų paklaust, tam tikro nerimo yra? Labai graži mintis Justinos, įkurti labdaros fondą ir padėti iš tikrųjų jauniesiems muzikantams, talentingiems muzikantams, kurie dabar mokosi Alytaus muzikos mokykloje, bet tai yra tam tikra prasme atsakomybė, ar ne?

– Na taip. Tikrai labai puiki idėja įkurti fondą ir aš džiaugiuosi, kad Justinai būtent kilo tokia mintis, kartu aišku su Michailu, ir tai, kad ji grįžta į muzikos mokyklą, aš kalbu idėjine prasme grįžta, bet tikiuosi, kad tie koncertai ir ta fondo parama, ji bus labai apčiuopiama. Kokia ji bus, aš šiandien negaliu pasakyt, gali tik fondas pasakyti.

– Be jokios abejonės, bet prie to fondo sėkmingo koncerto gali prisidėti kiekvienas alytiškis?

– Taip. Mes, pirmiausiai turėtumėm pirkti bilietus, dalyvauti labai aktyviai koncerte. Aš labai aktyviai kviečiu visus Alytaus žmones, muzikos mokyklos bendruomenę, ji irgi yra įsipareigojusi, ir mokiniai, kuriuos mes galime pakviesti dalyvauti koncerte, kurie simfoniniam orkestre groja, bet ir jų tėveliai, kaimynai ir visi pažįstami. Pasinaudodama proga tikrai labai kviečiu prisidėti, todėl, kad labdaros idėjos, jos visada nebūna vieno žmogaus. Vis tiek, vienas žmogus gali daug, bet kada susiburia bendruomenė, pasiekiamas aukštesnis rezultatas ir labiau džiaugiasi juo visi.

– Michailai, mes kalbėjome, jog kiekvienas iš mūsų gali padaryti gerą darbą. Ateiti į koncertą, nupirkti bilietą, reikia tiesiog tame dalyvauti ir ta idėja tampa kūnu.

– Manau, kad kiekvienas miesto gyventojas turi didžiuotis tuo, jog jų žemietė užsiima tokiu kilniu dalyku, nors ji galėtų to iš viso nedaryt kaip kad daugelis mūsų kolegų besirūpinančių savo honorarais, karjeromis ar prabangiais automobiliais. Justina puikiai supranta, kad jos pagalba reikalinga. Beje, šiame koncerte su mumis kartu bus ir vienas žinomiausių baritonų Kostas Smoriginas, kuriam buvo itin sunku rasti vieną laisvą dieną savo darbų grafike. Jis sutiko atvažiuoti ir prisijungti. Ir kiti atvyktų, tiesiog idėja atsirado tik prieš pusmetį, o daugelio solistų grafikas jau sudėstytas dviems ar keturiems metams į priekį. Galvoju, kad tai tęstinis projektas. Svarbiausia, kad miesto gyventojai suprastų, jog dėmesys tokioms įstaigoms kaip muzikos mokykla yra kaip grūdas, iš kurio išauga kultūra. Ne vietiniu mastu, o šalies. Tai jaunimo ugdymas, tai, kas bus toliau. Dažnai pastebiu klaidas – sostinėse skiriamos milžiniškos lėšos, kad ten atkeliautų žinomi atlikėjai ar grupės, o vietinės muzikinės mokyklos tiesiog pamirštamos.

– Bet štai pas mus yra jaunimo simfoninis orkestras!

– Todėl ir sakau, kad elgiamasi čia teisingai. Galėtų to ir nebūt. Gal tai vadovų nuopelnas?

– Žinoma, be šių kultūros įstaigų, orkestrų miesto kultūrinis gyvenimas būtų kitoks. Kiek per tuos metus būta jaunimo orkestre žmonių? Žinoma, ne visi jie tapo muzikantais. Bet mėgstu sakyti, jog jeigu jis groja, tada jo kriminalinėje kronikoje nerasi.

– Sutinku.

– Michailai, suprantu, kad su Justina jūs bendraujate ta muzikine kalba. Bet vis tik realiame gyvenime jūs kalbatės lietuviškai, angliškai ar rusiškai?

– Baisiausia, kai pagalvoji kokia kalba kalbės mūsų vaikai. Mes jau imame painiotis. Aš mokausi lietuviškai, Justina rusiškai, tad ji pradeda painiotis lietuvių kalboje, aš rusų, žodžiu, kalbame visom kalbom. Turiu mažai laiko mokytis lietuviškai, tačiau per dieną išmokstu du ar tris žodžius. Bet aš jau moku lietuviškai pasakyti bene visus meilės žodžius!

– Kalbėjome apie tai, kad jeigu tai taps tęstiniu projektu, tęstiniu koncertų ciklu, jūsų kolegos galbūt prisijungs. Beje, koks jūsų pačių grafikas ir koks užimtumas?

– Visi žymūs artistai gyvena maždaug panašiai. Šiuo metu turime planų keturiems metams į priekį. Bet visada galima rasti tinkamą datą, tinkamą laiką bei ką nors sugalvot. Ne išimtis ir birželio 1-oji. Atskleisiu mažą paslaptį, jog tądien bus ir Justinos gimtadienis. Dar tai ir tarptautinė vaikų gynimo diena. Sugalvojome viską suderinti kartu ir pirmąjį fondo koncertą surengti būtent čia, Alytuje.

– Pakalbėkime apie muziką. Kokia muzika skambės šiame koncerte?

– Bus pačios populiariausios arijos, bus ir Georges Bizet, ir Piotras Čaikovskis, bus daug įdomių dalykų.

– Ir Michailas paims į rankas smuiką?

– Taip, Michailas paims į rankas smuiką. Dar vienas įdomus dalykas, kad aš negrosiu su profesionaliu orkestru. Tą darysiu su jaunimo simfoniniu orkestru Svajonė. Jie mano mažieji kolegos, tad man bus įdomu.

– Michailai, kaip turi jaustis žmogus, turintis absoliučią klausą, šiame triukšmingame 21-ame amžiuje?

– Įdomus klausimas. Reikia mokytis nuo to nutolti. Kai kada tai sunku, o kai kada – visai ne.

Mikhail Simonyan

– Kažkur perskaičiau, kad jus kažkas palygino su Davidu Oistrachu?

– Ką aš galiu pasakyt? Tai malonu ir įdomu.

Gavęs Yehudi Menuhino “palaiminimą” jau pačioje savo karjeros pradžioje, Michailas Simonianas jau tuo metu bendradarbiavo su tokiais iškiliais dirigentais, kaip Valerijus Gergijevas, Claudio Abbado, Michailas Pletniovas, Kristijanas Jarvis, Leonardas Slatkinas; koncertavo prestižinėse salese, įskaitant Carnegie Hall, Linkolno Centre, Kontsentgebau, grojo su geriausiais orkestrais, kurių tarpe – Pitsburgo simfoninis orkestras (JAV), Mariinsky teatro orkestras, Rusijos nacionalinis orkestras. Dar 2013 metais Michail Simonyan pradėjo dirigento karjerą. Išgirsite populiariausius kompozitorių Georges Bizet, Gaetano Donizetti, Piotro Čaikovskio, Charles Camille Saint-Saëns kūrinius. Koncertą ves muzikologas Vytautas Gerulaitis. Nepraleiskite šio renginio!

SRTRF-logo

Kitos naujienos

Kaip evoliucionavo automobilių dizainas per paskutinius 40 metų? 1980-ieji - charizmatiškais laikais buvo...

FM99 pokalbis su Alytaus turizmo informacinio centro gide Birute Malaškevičiūte apie tai, ką rugpjūtį ver...

(BNS). Teisėsaugos pareigūnai baigė tirti prieš trejus metus pradėtą dokumentų klastojimu kaltinamos Alyt...

Gary Moore sūnaus Jack Moore ir grupės GARY MOORE TRIBUTE BAND #mooreplaysmoore koncertas – šalia pa...