Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Šiemet jau penktus metus per Lietuvą driekiasi projektas „Lietuvos muziejų kelias”. Prasidėjęs Žemaitijoje, muziejų kelias vingiuoja per Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją ir baigsis Mažojoje Lietuvoje – Šilutės Hugo Šojaus muziejuje rugsėjo 27-ąją – Pasaulinę turizmo dieną.
Pirma pasakojimo dalis:
Antra pasakojimo dalis:
Beveik kiekviename Lietuvos kampelyje galime pasigėrėti dažnai jau apleistais ir apgriuvusiais, tačiau dramatiškus tautos istorijos įvykius dar menančiais dvarais. Lietuvoje dvaras suvokiamas dviem aspektais: dvaras – kaip statinys ir kaip kultūros židinys.
XIX a. II pusėje dauguma jų pamažu virto dideliais rinkos ekonomikos ūkiais, kurie rėmėsi žemės ūkio darbininkų darbu. Po I-ojo pasaulinio karo aristokratijai netekus privilegijų naujų dvaro sodybų nekurta, o senosios ėmė nykti.
Šiandienos „Tarp kabučių“ laidoje – apie dvarų kultūros paveldą Lietuvoje, kiek dvarų būta, kiek jų pasiekė mūsų dienas, kiek įrašyta į registrą, o kelis jau pasiekė restauratorių ranka. Pokalbis su daktare, menotyrininke Margarita Janušoniene.
„Dvarai yra ypatingas Lietuvos kultūros paveldo segmentas. Mūsų apskrityje istoriškai dvarų buvo labai nedaug ir dabar į kultūros vertybių registrą įrašyti 554 dvarai. Tuo tarpu Alytuje jų yra 10. Pagal rajonus mūsų apskrityje – daugiausia dvarų būta ir išlikę Lazdijų rajone – 4 dvarai. Mažiausia – Varėnos rajone. Kai kurie dvarai yra išlikę tik fragmentiškai“.
Aštriosios Kirsnos dvaras: dvaras yra Lazdijų rajone, Aštriosios Kirsnos kaime. Jo pradžia siekia 1536 m., kai raistas prie Kirsnos upelio ir vadinamas Aštra.
Kirsna – jotvingių kilmės vardas, reiškiantis juodą upę.Aštrioji Kirsna dokumentuose minima XVI amžiuje, karaliaus Žygimanto III. Dvaro sodyba yra viena didžiausių Dzūkijoje – ją sodybą sudaro 19 pastatų ir parkas. Pastatų architektūroje atsispindi klasicizmo, romantizmo ir kitų istorinių laikotarpių stilistiniai bruožai. Tarp kitų Lietuvos XIX a. dvarų sodybų Aštriosios Kirsnos ansamblis išsiskiria itin originalia reprezentacinės ir ūkinės gamybinės dalių kompozicija (uždarų kiemų charakteris) su buvusia maksimaliai išvystyta vandens telkinių sistema bei gausybe parko elementų – apžvalgos kalvelių gausa parke. Dvaro sodyba mena žymiausius jos gyventojus – Lietuvos didikus Sapiegas, Karengas, Lukoševičius. XIX a. pradžioje dvare veikė kalkinė, plytinė, lentpjūvė, spirito varykla, malūnas.
Šiuo metu dvaro sodyba priklauso privačiam asmeniui. Dvare auginami elniai, žirgai, taip pat organizuojamos įvairaus pobūdžio šventės, edukacinės programos, fotosesijos, kita veikla.
„Iki galo sutvarkytas yra tik Veisiejų dvaras. Jame yra įsikūrusi Veisiejų regioninio parko direkcija. Veisiejų dvarvietė įsikūrusi vaizdingame Ančios ežero pusiasalyje. Iš kažkada prašmatnaus dvaro išliko vienas fligelis – vieno aukšto mūrinis statinys. Šioje saugomoje teritorijoje tyvuliuoja 37 ežerai, o tai itin retas reiškinys“ -pasakoja menotyrininkė.
Muziejų kelias, atvingiavęs į Dzūkiją, kvies susipažinti su dvarų kultūra paskaitose bei parodose. Alytaus kraštotyros muziejus kviečia šiek tiek kitaip pažinti istoriją. Kelis penktadienius iš eilės bus galima leistis į dviračių žygius. Jo dalyviai susipažins su Rumbonių dvaro istorija, aplankys buvusią dvarvietę, sužinos intriguojamą paskutinės dvaro valdytojos meilės istoriją. Taip pat aplankys Kriaunių palivarką bei Rutkos dvarą.
„Rugpjūčio 12 d., 16.00 val. vyks dviračių žygis „Alovės dvarų palikimas“. Žygio dalyviai susipažins su Baltosios ir Raudonosios Alovės dvarų istorijomis. Sužinos, kas sieja Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą ir paskutinius tarpukario dvaro valdytojus. Aplankys išlikusius Raudonosios Alovės dvaro statinius“ – šypteli Alytaus kraštotyros muziejaus istorikas, muziejininkas ir gidas Vilmantas Dunderis.
Rugpjūčio 19 d., 16.00 val. organizuojamas dviračių žygis „Makniūnų dvaro palikimas“. Vyks ekskursija dviračiais po buvusias Makniūnų dvaro valdas. Susitikimas su vietos bendruomenės nariais, Muiželių (buvusių dvaro valdytojų) palikuonimis.
Visi žygiai prasidės nuo Alytaus kraštotyros muziejaus. Norintys dalyvauti žygiuose į Rumbonių ir Alovės dvarus turėtų registruotis el.paštu: [email protected]. Į paskutinį organizuojamą žygį, taip pat būtina registruotis iš anksto tel. +370 685 29 932 (darbo valandomis).
