Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Į mūsų namus jau atskuba Kūčios, Šv. Kalėdos bei Naujieji metai! Šių gražių švenčių proga laidoje „Tarp kabučių“ kalbėjome su profesoriumi, istoriku, etnologu Libertu Klimka. Plačiau klausykite FM99 pokalbio.
Pirma pasakojimo dalis:
Antra pasakojimo dalis:
Trečia pasakojimo dalis:
Pašnekovas sako, jog šiuo metu yra pats tinkamiausias metas, kai reikia apmąstyti, kas gero nutiko šiais metais ir padaryti tam tikras išvadas ateinantiems metams…
Kūčios – tai Kalėdų išvakarės, kurios yra pripažįstamos visuose kraštuose. Tačiau tokią vakarienę, kai visa šeima susirenka, turi reta tauta. Būtent todėl Kūčios yra net labai lietuviška šventė. „Kūčias galima vadinti šventąja vakariene, nes mūsų tautą lydi nuo neatmenamų laikų, nuo akmens amžiaus turbūt ir ji man atrodo labai reikšminga todėl, kad prie Kūčių vakarienės stalo susirenka visa šeima… Tai labai stiprina mūsų tautines tradicijas, tuo pačiu šeimą ir valstybę. Jeigu vienu žodžiu reikėtų apibendrinti, tai aš pasakyčiau, kad Kūčių vakarienė, tai yra bendras gyvųjų šeimos narių ir mirusių, tolimų protėvių simbolinės vaišės.“
Kūčiukų kepimas ir valgymas per Kūčias yra lietuviškas paprotys ir jis vėlgi yra susijęs su vėlėmis. Tikėta, kad Kūčių vakarienė vyksta su vėlėmis, o kūčiukai laikyti apeigine duonele, skirta pamaitinti vėles. Jie mažiukai, nes vėlės neturi kūno, o kūčiukų daug, nes mes gyvename šitoje žemėje nuo neatmenamų laikų, galbūt nuo ledynmečio.
„Anksčiau būdavo 9 patiekalai. 9 yra kalendorinis skaičius, kilęs iš mėnulio kalendoriaus atminimo, o folklore šis skaičius visada sureikšminamas.1 2 patiekalų per Kūčių vakarienę atsirado vėlesniais laikais, kai žmonės prasigyveno ir galėjo turtingesnį vaišių stalą paruošti. Tada buvo sugalvota ruošti 12 patiekalų, aiškinant, kad prie paskutinės vakarienės stalo buvo 12 apaštalų“ – pasakoja L. Klimka. Senovėj žmonės namus puošdavo šiaudiniais papuošalais per Kalėdas – sodais, visokiais paukštukais. Gal kuris nors lietuvis ant stalo kampų ir padėdavo eglišakio šakelių, bet dažniausiai žmonės kabino ant balkio įvairius šiaudinukus.
