Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Atradimai, susitikimai, pažintys, pokalbiai su savimi. Šiandien „Tarp kabučių“ laidoje pokalbis su žmogumi, kuris piligrimystę pradėjo ir dabar vis dar tęsia. Ieškojimų žmogui niekada negana, tad kiekvienas pasirenka skirtingą būdą. Druskininkietė Rimutė Viniarskaitė neseniai sugrįžo praėjusi dalį Šv. Jokūbo kelio.
Jokūbo kelias arba Camino de Santiago – tai kelias, kuriuo piligrimai keliauja į Santjago de Kompostela miestą Ispanijoje, kur įspūdingoje katedroje ilsisi šv. Jokūbo palaikai. Jokūbo kapas yra piligrimystės tikslas. Pagal oficialią statistiką, Camino frances keliauja 70 proc. visų piligrimų.
Pirma pasakojimo dalis:
Antra pasakojimo dalis:
Anot pašnekovės, tai nebuvo vienos dienos, spontaniškas apsisprendimas. „Kažkur perskaitai straipsnį, pamatai filmą, išgirsti atsiliepimą ir noras eiti šiuo keliu auga“. Visas Jokūbo kelias tęsiasi 800 kilometrų, tačiau galima pasirinkti ir mažesnį maršrutą. „Mes nuėjom 230 kilometrų iki Santjago de Kompostela.“ Pašnekovė juokauja, jog tie, kurie nenueina 100 kilometrų Šv. Jokūbo keliu, gali jaustis tik kaip turistai. „Tik tada, kai nueini 100 kilometrų gali išdidžiai vadintis piligrimu“.
Druskininkietė pripažįsta, kad dar prieš kelionę nelabai sureikšmino Camino de Santiago. Žinojo tiek, kad tai yra piligriminė kelionė, Krikščioniškas kelias. Bet kai nuvažiavo, atrado labai daug naujų dalykų. „Kai tu eini 200 kilometrų, neįmanoma nekalbėti su savimi. Piligriminėj kelionėj nėra jokių statusų. Nesvarbu ką tu dirbi, niekam neįdomu, ar tu advokatas, ar tu premjeras ar bedarbis. Visi tampa vienodi. Įdomu – iš kur tu atkeliavai, kas tavo šalyje yra gero, įdomu koks tu esi žmogus. Per visą kelionę neišgirdau jokio pakelto tono, jokio nepasitenkinimo“.
Joks kitas kelias nesuvaidino Europos istorijoje tokios reikšmės krikščioniško Europos identiteto įtvirtinimui. Ant jokio kito kelio jūs nerasite tiek daug istorijos ir kultūros paminklų. Ne veltui jis yra įtrauktas į UNESCO kultūrinio žmonijos paveldo sąrašą.
R. Viniarskaitės teigimu, rengiantis eiti Šv. Jokūbo keliu pagrindinis patarimas būtų pasirinkti gerą avalynę. Taip pat į kuprinę neprisidėti per daug daiktų, palikti viską, kas nereikalinga, nes einant Šv. Jokūbo keliu kiekvienas papildomas kilogramas apsunkina kelionę. „Teko pastebėti, jog žmonės einant šiuo keliu atsikrato nereikalingų daiktų. Pavalgyti ar išsiskalbti drabužius visada galima rasti kur.“
Camino neįkainojama ir ypatinga patirtis. Ten aplanko ypatingi jausmai, galbūt todėl tiek daug žmonių eina šį kelią, kiti jame ir pasilieka.
